Ant naujos padangos – nesvarbu, ji dviračio, traktoriaus ar automobilio – kartais galima pamatyti plonus gumos spygliukus, kartais vadinamus plaukais. Su laiku jie dažniausiai nusitrina ir nulūžinėja, nors ant nekontaktinių paviršių gali išlikti ilgai. Kartais internete galima pamatyti ir klausimų, ar tuos padangų plaukus reikia nukarpyti. Kas tai?
Ar žinote, kodėl su visiškai naujomis padangomis reikia važinėti šiek tiek atsargiau? O kas yra padangų granuliavimasis, kuriuo skundžiasi F1 pilotai? O kodėl kai kuriose šalyse dygliuotos žieminės padangos yra uždraustos? Mūsų kraštuose jos legalios, bet dygliuotas dėvintis automobilis turi būti pažymėtas specialiu lipduku.

Tie gumos plaukai ar spygliai matomi ant pačių įvairiausių padangų, nors, atrodo, dviračių ir sunkiosios technikos padangas jie puošia dažniau. Ir padangų plaukais tas ataugas kartais vadina net ir patys gamintojai. Jie, beje, ramina pedantus – niekam jų karpyti (ar šukuoti) nereikia.
Tai – gamybos proceso artefaktai, susiformavę į formos ventiliacijos angas plūstelėjus gumai. Nors jie niekam nereikalingi, jie pasakoja svarbią padangos gamybos istorijos dalį.
Padanga nėra tiesiog išliejama kaip kokia plastikinė detalė. Padanga yra suformuojama iš natūralios gumos mišinio ir sintetinio audinio sluoksnių. Perpjovę padangą arba ją katastrofiškai sudėvėję pamatysite viduje esančius siūlus, kurie tarsi armatūra sustiprina padangą. Vos suformuota padanga neturi jokio žymėjimo ar protektoriaus rašto ir, aišku, nėra tinkama naudojimui. Ta žalia padanga keliauja į plieninę formą vulkanizacijai – procesui, kurio metu karščio ir slėgio pagalba guma sukietinama.

Vulkanizacijos metu padanga yra suspausta toje plieninėje formoje, kurioje yra ir visų žymėjimų (nuo dydžio iki gamintojo logotipo) ir protektoriaus rašto negatyvas. Tam, kad padangos paviršiaus nesudarkytų oro burbulai, dujos iš formos vidaus ventiliuojamos per daugybę mažų skylučių. Į jas neišvengiamai įsiveržia ir guma, kuri tuomet sukietėja ir virsta tais plaukais. Tos ataugos tėra gamybos proceso pėdsakai ir parodo, kiek daug ventiliacijos skylučių formoje buvo.
Internete galima paskaityti ir įvairių mitų apie padangų plaukus. Pavyzdžiui, kartais žmonės sako, kad pagal jų būklę galima nustatyti padangos amžių ar nusidėvėjimą – tai nėra tiesa. Apskritai, jie jokios funkcijos neatlieka, niekaip nepadeda ir niekaip netrukdo. Taip pat pasakojama, kad kai kurios lenktynių komandos juos šalina siekdamos atsikratyti svorio. Galbūt yra tokių lenktynininkų, bet kalbame apie galbūt porą gramų gumos. Kita vertus, parodinių automobilių šeimininkai juos dažnai pašalina dėl estetinių priežasčių.

Dviračių padangos, ypač tos pigiausios, dažnai gaminamos naudojant senas formas ir ne visai tikslius procesus. Tiesiog kruopštumo ten mažiau ir plaukeliai gali būti storesni ir ilgesni, o kartais protektoriaus centre atsiranda ir koks pelekas, žymintis ne visai tikslią siūlę tarp dviejų formos pusių.