Oro kondicionierius automobilyje dabar net nėra prabanga. Daugelis net ne tokių brangių automobilių turi gerus oro kondicionierius. Tačiau kadaise tai buvo tikra retenybė ir karštą vasaros dieną keliautojams tekdavo aušintis kitomis priemonėmis. Pavyzdžiui, labai padėdavo prie lango kabinami oro aušintuvai ir dabar kartais matomi klasikinių Volkswagen Vabalų suvažiavimuose.
Ar žinote, kam iš tikrųjų buvo sukurti sėdynių užtiesalai su mediniais karoliukais? O kada ir kur Dakaro ralyje užfiksuota aukščiausia temperatūra?
Žinoma, tokius oro aušintuvus naudodavo ne tik Vabalai. Iš tikrųjų, šis prietaisas yra lengvai suderinamas su bet kokiu automobiliu. Jei jūsų automobilio langas yra nuleidžiamas, ant jo tikriausiai ir dabar galėtume prikabinti tokį oro vėsintuvą, nepriklausomai nuo amžiaus ar modelio. Jo veikimui nereikalingos jokios elektrinės ar mechaninės jungtys.
Tai – garavimo pagrindu veikiantis aušintuvas. Šį principą prieš kelis tūkstančius metų pastatams aušinti buvo įdarbinę dar senovės egiptiečiai ir persai, bet žmonės jį naudojo visada. Paprastai tariant, garuodamas vanduo su savimi pasiima nemažai energijos, kuri iš aplinkos išsiurbiama temperatūros forma. Kai karštą vasaros dieną jūs prakaituojate, jūs naudojate tą patį principą – nuo jūsų kaktos garuojantis prakaitas aušina odą.
20 amžiaus pradžioje nemažai inžinierių kūrė garavimo pagrindu veikiančius aušintuvus namams ar maistui. Daug jų viduje turėjo kokią nors kempinę, ilgų medienos drožlių ar palmių pluošto vandeniui sulaikyti, kad nuo didesnio paviršiaus ploto garuotų daugiau vandens. Karščiausiose JAV dalyse tokie aušintuvai paplito pakankamai sėkmingai, o kai kuriose pasaulio vietose jie naudojami ir šiandien. Anksčiau tokie aušintuvai kartais buvo vadinami pelkiniais dėl savo drėgmės (na, juose yra vanduo) ir dėl nepriežiūros atsirandančio dumblių kvapo. Daug tokių oro vėsintuvų šiais laikais yra visiškai automatizuoti – patys pasipildo vandeniu, turi ventiliatorius garavimui skatinti.
20 amžiaus viduryje pradėjo plisti ir automobiliniai oro aušintuvai, išnaudojantys vėsinimo garuojant principą. Jiems nereikia elektrinių ventiliatorių, nes jie išnaudoja priešpriešinį oro srautą, susidarantį automobiliui važiuojant pirmyn. Tai, žinoma, reiškia, kad stovintis automobilis nėra aušinamas, nebent pučia labai stiprus vėjas. Važiuojant oras keliauja per sudrėkintą medžiagą (dažnai kokį nors natūralų pluoštą) ir vėsta jį džiovindamas. Tas atvėsintas oras per pravirą automobilio langą yra nukreipiamas į vidų, kur keleiviai gali pasidžiaugti gaiva.
Tokie garavimo pagrindu veikiantys automobiliniai oro aušintuvai Vabalų amžiuje buvo tikrai pastebimi, bet masiškai populiariais netapo. Daug kam nepatiko jų išvaizda, daug kas manė, kad efektas nėra daug stipresnis nei tiesiog važiuojant praviru langu (nors jų pučiamas oras tikrai yra vėsesnis nei tiesiai iš lauko), daug kas baiminosi vagysčių ar nenorėjo jų prižiūrėti. Nors oro kondicionierius naudoja variklio galią, tie prie langų kabinami aušintuvai irgi nedirba nemokamai – jie stipriai didina oro pasipriešinimą ir degalų sąnaudas.
Vėliau, ypač nuo septintojo dešimtmečio, oro kondicionieriai pradėjo sparčiai populiarėti ir tarp vidutinės klasės automobilių, todėl tie garavimo pagrindu veikiantys oro aušintuvai buvo vis mažiau reikalingi. Kita vertus, automobiliai su oru aušinamais varikliais – pavyzdžiui, Vabalai – kondicionierių neturėjo ir tada, todėl ir toliau pasikliovė tokiomis alternatyviomis priemonėmis. Dabar jie yra retai matomi ir noriai perkami kolekcionierių.
