Mediniai ir anglies pluošto ratlankiai turi vieną bendrą trūkumą

Įsivaizduokite automobilių ratlankių evoliucijos liniją. Jos priekyje tikriausiai rastume medinius ratlankius, kuriuos nešiojo karietos, o vėliau – garo varikliais varomi automobiliai. O vėliausiame taške tikriausiai būtų anglies pluošto ratlankiai. Bet ar žinojote, kad mediniai ir anglies pluošto ratlankiai turi vieną bendrą trūkumą? Ir būtent dėl jo legendinis automobilių inžinierius Gordonas Murray naujausiam savo kūriniui suteikė paprastus metalinius ratlankius.

Šiame straipsnyje trumpai papasakosime apie abu tos ratų evoliucijos grandinės galus ir atskleisime trūkumą, kuris neleis anglies pluošto ratlankiams per daug paplisti.

Mediniai ir metaliniai ratlankiai buvo naudojami tuo pat metu

Daug kas įsivaizduoja, kad visi pirmieji automobiliai kaip kokios puošnios 18 amžiaus karietos turėjo medinius ratus. Tai nėra visiška tiesa – 1886-1893 metais gamintas Benz Patent-Motorwagen, laikomas pirmuoju komerciškai gamintu automobiliu su vidaus degimo varikliu, turėjo tris plieninių stipinų ratus. Anksčiau gaminti automobiliai su garo varikliais kartais naudojo medinius ratus, nes jie geriau atlaikė didelį mašinos svorį. Apskritai, mediniai ir plieniniai automobilių ratai iš tikrųjų buvo gaminami ir naudojami tuo pat metu – gatvėse visada buvo automobilių ir su tokiais, ir su kitokiais ratais. Tiesą sakant, ir nemaža dalis 19 amžiaus karietų turėjo plieninių stipinų ratus.

Reikia pasakyti, kad Benz Patent-Motorwagen buvo labai lengvas automobilis, todėl jam pakako gana gležnų smulkių stipinų ratų. 20 amžiaus pradžios automobiliai jau buvo sunkesni, todėl paplito mediniai ir štampuoti plieniniai ratlankiai. Mediniai ratai iš pradžių buvo pigesni, tačiau tobulėjant gamybos technologijoms plieninių štampuotų ratlankių kaina stipriai krito. Kurį laiką 20 amžiaus pradžioje ratlankiai su mediniais stipinais buvo vadinami artileriniais, nes tokie kadaise buvo montuojami prie patrankų. Medinius ratlankius nešiojo standartinis Ford Model T, ne vienas Rolls-Royce ir daug kitų automobilių, tačiau dauguma trečiojo dešimtmečio automobilių jau turėjo plieninius štampuotus ratus.

Įdomu tai, kad gamintojai stengėsi, kad plieniniai ratai išvaizda primintų medinius. Su laiku mediniai ratlankiai visiškai išnyko. Dabar tai sukelia sunkumų restauratoriams, tačiau geras medžio meistras gali įveikti šį iššūkį.

Mediniai ratlankiai dabar mums atrodo juokingai primityvūs ir tiesiog nepraktiški. Kaip galima ratus gaminti iš medžiagos, kuri svyruojant drėgmei plečiasi ir traukiasi? Be to, mediena nuo drėgmės pūva, todėl jai reikia nemažai priežiūros.

Anglies pluošto ratlankiai – 21 amžiaus inovacija

Jei medieną rastume ratų evoliucijos linijos pradžioje, paskiausioje jos dalyje rastume anglies pluoštą. Iš šios medžiagos pagaminti ratlankiai yra labai brangūs, lengvi ir gražūs.

Nors anglies pluošto ratlankių būta ir anksčiau, didžiausią proveržį šioje srityje pasiekę švedų hiperautomobilių gamintojas Koenigsegg – 2012 metais pasirodęs Agera R tapo pirmuoju automobiliu pasaulyje, dėvinčiu homologuotus tuščiavidurius anglies pluošto ratlankius. Koenigsegg iki šiol didžiuojasi, kad vienintelis metalinis daiktas kompanijos automobilių ratlankiuose yra padangos vožtuvas.

Dabar anglies pluošto ratlankius gamina ne viena kompanija. Jie vis dar yra labai brangūs, tačiau kartu ir labai lengvi, tvirti ir standūs.

Kai legendinis automobilių kūrėjas Gordonas Murray pristatė išskirtinį ir labai brangų superautomobilį T.50, ne vienas žmogus spėjo, kad jis nešios būtent anglies pluošto ratlankius. Šis automobilis turi specialiai jam sukurtą 4,0 l V12 variklį, mechaninę transmisiją, aktyvius aerodinamikos sprendimus ir daug kitų unikalių savybių. Murray taip pat nuo seniausių laikų domisi inovatyviomis kompozitinėmis medžiagomis, o kaina nebuvo faktorius kuriant T.50 automobilį.

Tačiau Gordonas Murray turi paaiškinimą, kodėl naujas jo kūrinys neturi anglies pluošto ratlankių  – jie yra per daug trapūs.

Vienintelis trūkumas, siejantis medinius ir anglies pluošto ratlankius

Anglies pluoštas yra tvirtas kaip plienas arba dar tvirtesnis. Tačiau turi ir vieną trūkumą – kai anglies pluošto ratlankiai pasiekia kritinį tašką, jie lūžta. Metaliniai ratlankiai yra lankstesni – atsitrenkę į aštrų duobės kraštą jie linksta, o ne lūžta. Rezultatas būna tas pats – sugadintas ratlankis. Tačiau inžinierius Murray metalinius ratlankius laiko saugesniais, nes net sulinkę jie neišsilaksto į šimtus nuolaužų.

Automobilių inžinieriai stengiasi, kad jų kūriniai būtų patikimi, tačiau taip pat turi apgalvoti ir tai, kas nutiks pasiekus lūžio tašką. Galima sukurti labai patikimą variklį, bet tuo pat metu būtina pasirūpinti, kad jį būtų lengva remontuoti. Galima pagaminti labai tvirtus ratlankius, bet, Murray nuomone, reikia pagalvoti, kas nutiks, kai jie neatlaikys. O anglies pluošto ratlankiu nutiks viena – pasiekę savo galimybių ribas jie tiesiog sulūš. Dėl tos pačios ir Formulės 1 bolidai iki šiol nenaudoja anglies pluošto ratlankių ir į juos nesižvalgo net žiūrėdami toli į priekį.

Įdomu tai, kad tai buvo ir vienas iš medinių ratlankių trūkumų. Jie galėjo būti tvirti, bet kai pasiduodavo, tai sukeldavo katastrofą. Mediena ir anglies pluoštas turi mažai ką bendro, tačiau ratlankių atveju elastingumu abu nusileidžia senam geram metalui.

Be to, anglies pluošto ratlankiai turi ir kitų trūkumų. Jie yra pažeidžiamesni nubrozdinimams. Jei pažeidžiamas tik plonas lako sluoksnis, ratlankį galima suremontuoti. Tačiau jei nubrozdintas ir plats anglies pluošto audinys, ratlankis niekada nebeatrodys kaip naujas. Ir tokių automobilių kaip T.50 atveju tai yra svarbu.

Taigi, anglies pluoštas yra labai įdomi, tvirta ir lengva medžiaga. Tačiau net ir superautomobilių pasaulyje anglies pluošto ratlankiai artimiausiu metu tikriausiai nepaplis.