Pradžia Sunkioji technika NASA raketų transporteriai yra nepaprastai dideli ir stiprūs – stebina net variklių...

Sunkioji technika

NASA raketų transporteriai yra nepaprastai dideli ir stiprūs – stebina net variklių skaičius (Video)

2019 3 gegužės

1524

NASA – visame pasaulyje garsi kosmoso agentūra. Ne vienas didžiulis žygdarbis buvo pasiektas iš NASA Kenedžio skrydžių centro Floridoje. Iš čia kyla didžiulės raketos, kurios iškelia palydovus, padeda statyti kosmines stotis ar net gabena žmones į Mėnulį. Bet ar kada susimąstėte, kuo transportuojamos šios raketos? Juk jos tikrai nėra surenkamos paleidimo aikštelėse.

Iš tikrųjų, raketos yra surenkamos angaruose. Tuomet jos yra pakraunamos ant milžiniškų transporterių, kurie specialiai jiems nutiestu keliu vyksta iki paleidimo aikštelės. Šie transporteriai, švelniai vadinami Hansu ir Franzu, NASA dirba nuo 1965 metų.

Septintojo dešimtmečio pradžioje JAV kosmoso programa šuoliais judėjo pirmyn. Raketų technologijos taip pat nestovėjo vietoje. Reikėjo transporterių, kurie būtų pajėgūs saugiai ir efektyviai gabenti raketas iš raketų surinkimo cecho (Vehicle Assembly Building) į paleidimo aikštelę. Šis darbas buvo patikėtas kompanijai, kuri tuo metu garsėjo pramonine technika – transporterių gamybos ėmėsi Marion Power Shovel Company.

Surenkamas vienas iš transporterių, 1964-ieji. (NASA/KSC, Wikimedia)

Transporterių konstravimas prasidėjo dar 1963 metais. Iš pradžių buvo svajojama, kad mobilios platformos taps ir raketų paleidimo aikštelėmis, tačiau vėliau šių planų buvo atsisakyta. 1964 metais transporteriai buvo užbaigti, o jau 1965 metų sausį vienas iš jų pirmą kartą pajudėjo naudodamas savo paties variklius. Prasidėjo visus metus trukę bandymai. 1966 metais abu transporteriai, oficialiai žinomi kaip Missile Crawler Transporter Facilities, buvo pripažinti tinkamais naudoti. Nepaisant to, kad nuo to momento praėjo jau 53 metai, jie tebėra naudojami iki šiol.

NASA raketų transporteriai yra labai didelės savaeigės mašinos. (NASA, Wikimedia)

1967 metais vienas iš NASA raketų transporterių į vietą pristatė Saturn V raketą, kuri pakilo į Apollo 8 misiją. Tai buvo pirmasis tikras darbas ir nuo to laiko Hansas ir Franzas ilsisi nedaug. Jie prisidėjo prie ne vienos į pasaulio istoriją įėjusios misijos. Ir jie veikia išties puikiai. Tiesa, nesklandumų būta. Štai 2003 metais NASA techniniai darbuotojai viename vikšro bloke pastebėjo įtrūkimą. Buvo nuspręsta, kad bus pakeisti visi blokai, o gamybos procesas bus atidžiai stebimas

Lenktynininkas Ryanas Newmanas pozuoja prie NASA raketų transporterio vairo, 2008-ieji. (Kim Shiflett, Wikimedia)

Įtrūkimai ir kitos smulkmenos yra labai svarbios. Juk krovinys yra labai brangus ir pavojingas. Todėl šios platformos privalo būti labai stabilios ir saugios. Net ir kelias, kuriuo juda tie NASA transporteriai, nėra koks paprastas žvyrkelis. Tai – 2 metrų storio Alabamos ir Tenesio upių uolienos sluoksniu dengtas kelias. Šie akmenys pasirinkti todėl, kad beveik niekada neskelia žiežirbos. Tačiau pažvelkime ir į pačių transporterių techninius parametrus.

Video reportažas apie įspūdinguosius NASA transporterius

Vienas toks transporteris yra 40 metrų ilgio, 35 metrų pločio ir 6-8 metrų aukščio. Aukštį galima keisti pagal poreikius – viršutinė platforma yra hidraulinė. Kelias link raketų paleidimo platformos nėra lygus, tačiau raketa visada išlieka taisyklingoje vertikalioje padėtyje. Tam transporteriai naudoja lazerinius jutiklius, kurie nustato platformos pokrypį ir leidžia hidraulinei sistemai jį kompensuoti. Be krovinio toks transporteris sveria 2721 toną. Po naujausio atnaujinimo vienas toks transporteris gali pavežti 8200 tonų krovinį, kurio svoris paskirstomas ant aštuonių vikšrų. Žinoma, išjudinti tokiam gigantui reikia rimtos galios.

NASA raketų transporteris su Atlantis erdvėlaiviu keliauja iki paleidimo aikštelės. (NASA/Kim Shiflett, Wikimedia)

Šie NASA transporteriai turi labai daug variklių, kuriuose lengva susipainioti. Pradėkime nuo didžiausių – Hansas ir Franzas turi po du 2750 ag (2050 kW) dyzelinius V16 variklius. Jie suka keturis 1000 kW generatorius, kurie tiekia energiją 16-ai elektros variklių, kurie ir stumia transporterį pirmyn. Ši įspūdinga mašina taip pat turi porą 1065 ag (794 kW) variklių, kurie suka du 750 kW generatorius, kurie yra reikalingi ventiliacijai, vairavimo sistemai, apšvietimui ir kitoms reikmėms. Degalų bake telpa 19 tūkstančių litrų dyzelino.

Vienas iš NASA transporterio kampų iš arčiau. (NASA, Wikimedia)

Kiekvienos kelionės metu transporterį lydi 30 inžinierių, kurie prižiūri sistemų darbą. Kiekvienas transporteris turi dvi vairuotojo kabinas – po vieną kiekvienoje pusėje. Darbus prižiūrintys žmonės taip pat gali vaikščioti aplink nutiestais takais. Su kroviniu toks transporteris gali judėti 1,6 km/h greičiu, todėl kelionė iki raketų paleidimo aikštelės trunka apie penkias valandas. Atgal be krovinio transporteris sugrįžta dvigubai greičiau.

Mobili raketų paleidimo platforma keliauja atgal po sėkmingo raketos starto (geriau įsižiūrėję galite pastebėti ir milžiniškus išmetimo vamzdžius). ( NASA/Kim Shiflett, Wikimedia)

NASA raketų transporteriai yra išties įspūdingos, žadą atimančios mašinos. Ne kartą atnaujintos ir sustiprintos šios mašinos labai efektyviai veikia iki šiol. Tikėtina, kad dar artimiausius kelis dešimtmečius NASA net nesižvalgys, kuo galėtų pakeisti Hansą ir Franzą – jie yra tokie geri.