Ne tokie patogūs akiniai – kodėl damos kadaise naudojo lornetus?

Manoma, kad akiniai buvo išrasti dar 13 amžiaus Italijoje, Pizoje. Prireikė laiko, kol jie paplito ir tapo patogūs nešioti, bet akiniai naudojami jau labai ilgą laiką. Tai kodėl 18 amžiaus pabaigoje sukurtas lornetas – akiniai, kuriuos reikia laikyti viena ranka?

Žvelgiant į senus paveikslus matyti, kad ankstyvieji akiniai irgi dažnai buvo prilaikomi ranka. Iš dalies taip buvo todėl, kad akiniai buvo naudojami tik skaitant ar dirbant smulkius darbus. Vos tik neprimatantys žmonės ėmė nuolat nešioti akinius, jie gavo kojeles ar kitokį tvirtinimą, kad nekristų nuo veido.

17 amžiuje akiniai Europoje jau buvo pakankamai populiarūs, ypač tarp pasiturinčių vyrų. Tai kaip nutiko, kad 18 amžiaus pabaigoje buvo sukurtas lornetas, kuris, iš esmės, yra prastesni, ne tokie ergonomiški akiniai?

Lornetas – tai maždaug 1770-1780 metais sukurti akiniai su rankenėle. Lornetas, priešingai nei lygiai taip pat keistas ir Nodum.lt jau aprašytas monoklis, turi du lęšius. Tiksliai nežinoma, kas išrado lornetą, bet 1789 metais pasirodžiusioje anglų mokslininko Georgeo Adamso jaunesniojo knygoje teigiama, kad lornetą išrado jo tėvas. 

Techniškai, lornetas yra visai paprastas prietaisas, padedantis regos sutrikimų turintiems žmonėms – dar paprastesnis už akinius, nes dvi kojeles ir atramas pakeičia viena rankenėlė. Tačiau kai lornetas paplito tarp kilmingų anglų damų, jis tapo labai puošnus ir ornamentuotas. Daugelis lornetų buvo sulankstomi ir pasižymėjo įmantriais vyrių mechanizmais. Lornetas, priešingai nei monoklis, buvo moteriškas aksesuaras, nors kartais kiek paprastesnius lornetus naudojo ir vyrai. Tik kam reikalingas lornetas, kai akiniai yra nepalyginamai patogesni?

Kad ir kaip keistai tai dabar skambėtų, akiniai buvo laikomi vyrišku aksesuaru. 18 a. pab.- 19 a. pr. moterys vengdavo viešose vietose nešioti akinius. Jos retai dirbdavo kontorose, mokydavosi universitetuose ar kurdavo verslus – visa tai, kaip ir ant nosies sėdintys akiniai, dėl tuometinių socialinių normų buvo vyriško pasaulio dalis. Taigi, anglų moterys akinius naudodavo tik namuose, kai skaitydavo, siūdavo ar užsiimdavo kita aštrios regos reikalaujančia veikla.

Tiesą sakant, akiniai buvo aukštuomenės aksesuaras – juk darbininkas akinių nuolat nenešios, bijodamas juos pamesti ir sudaužyti. Akinius (kaip ir pirštines ar vaikščiojimo lazdelę) nešiojantis vyras tarsi demonstruoja pasauliui, kad priklauso aukštesniam socialiniam sluoksniui. Tačiau moterys lygiai kaip ir vyrai kenčia nuo regos sutrikimų.

Moterys naudojo lornetus – elegantiškesnius, lengvai paslepiamus akinius. Lornetas buvo ištraukiamas ir išlankstomas labai greitai, kad dama galėtų ką nors perskaityti ar geriau pamatyti. Dažnai lornetai buvo naudojami pokyliuose, operos teatruose, vakarienėse. Labai greitai lornetai tapo mados aksesuaru – jie buvo gaminami tarsi juvelyrikos dirbiniai. Daugybėje 19 amžiaus moterų portretų galima pamatyti rankoje laikomą lornetą – elegancijos, aukštesnio socialinio statuso ir sofistikuotumo simbolį.

Tiesa, lornetas turėjo ir funkcionalų privalumą – keičiant atstumą tarp akių ir lęšių buvo galima sufokusuoti vaizdą, net jei lęšiai neidealiai tiko pagal regos sutrikimą.

Taigi, nors lornetas toli gražu nebuvo toks patogus kaip įprasti akiniai, jis naudotas dėl kitų priežasčių. Lornetai buvo labai kompaktiški, neliesdavo makiažo ar plaukų ir kartu buvo matomi kaip kur kas moteriškesni aksesuarai nei vyriški akiniai. Lornetas tapo aukštuomenės damų aksesuaru ir papuošalu – bent vieną savo kolekcijoje turėdavo ir tos turtingos moterys, kurios matė puikiai. Tačiau 20 amžiaus pradžioje lornetas greitai prarado populiarumą – jis tiesiog išėjo iš mados.

Jums atrodo keista, kad kadaise vyriški ir moteriški akiniai skyrėsi ne tik savo stiliumi, bet ir konstrukcija bei funkcionalumu? Sužinokite, kodėl vyriški ir moteriški marškiniai iki šiol skiriasi savo užsegimo kryptimi – šios mados keistenybės priežastys taip pat yra giliai istorinės. Ir kodėl skiriasi vyriški ir moteriški dviračiai?