Saugumas prieš grožį – 5 pokyčiai subjauroję automobilius

Dažnai žiūrime į senus automobilius ir tiesiog negalima jais nesigrožėti. Jie atrodo tiesiog gražesni – dailios kėbulo linijos, lieknas siluetas, lengvos konstrukcijos įspūdis. Kur visa tai dingo? Iš vienos pusės – pasikeitė mados, pirkėjų skonis ir medžiagų mokslas. Iš kitos pusės – automobilių dizainas kitoje ringo pusėje dažnai mato su saugumu susijusius reikalavimus.

Ne visi įdomūs automobilių dizaino elementai pranyko dėl kažkokių įstatymų bei taisyklių. Pavyzdžiui, anksčiau dažno automobilio galiniai statramsčiai turėjo dideles ventiliacijos angas. Nebeliko ir vinilu dengtų stogų ar medienos imitacija dengtų kėbulų. Šie pokyčiai yra labiau susiję su madomis, nei kokiais nors reikalavimais. Bet saugumo standartai iš tikrųjų tarsi skulptoriaus rankos formavo šiuolaikinį automobilių dizainą.

Lengvo stogo iliuzija

Sustojate prie žiedinės sankryžos ir susinervinate dėl matomumą blokuojančio statramsčio – pažįstama situacija? Jei ne, tai tik todėl, kad esate labai ramus arba tiesiog pripratote prie storų statramsčių.

Iš tikrųjų, automobilių statramsčiai anksčiau buvo gerokai plonesni, nes automobilių saugumo bandymų arba nebuvo, arba jie neįtraukė stogo tvirtumo testų (pavyzdžiui, apsivertimo simuliacijų). Štai, pažvelkite į šį Range Rover:

Tai – didelis visureigis, bet vizualiai jis atrodo labai lengvas. Dideli langai ir ant delikačiai plonų statramsčių pakibęs stogas atrodo, sakykime, elegantiškai.

O štai čia šiuolaikinis Range Rover:

Akivaizdu, kad statramsčiai yra gerokai stambesni. Statramsčius storino visa eilė su saugumu susijusių faktorių bei inovacijų – nuo minėtų apsivertimo bandymų iki šoninių oro pagavių. Net ir saugos diržų įrengimas turėjo įtakos statramsčių storėjimui.

Stori statramsčiai turi didelę įtaką automobilio išvaizdai. Visų pirma, jie patys atrodo prastai, dingsta ta lengvo stogo iliuzija, mažėja langai. Gamintojai maskuoja statramsčius juos dažydami juodai ir integruodami juos į langų konstrukciją, bet kartais jie kuria dideles aklas zonas vairuotojo matymo lauke.

Maži šoniniai langai

Stori statramsčiai siaurina šoninius langus, bet jie traukiasi ir vertikaliai. Tai ypač gerai pastebi tie, kurie anksčiau mėgdavo vairuoti iškišę alkūnę pro atvirą langą. Aišku, ir anksčiau buvo automobilių su santykinai žemais šoniniais langais, tačiau dauguma kasdieniškų mašinų turėjo didelius stiklus. Jums spręsti, ar toks dizainas buvo geresnis, bet faktas tas, kad anksčiau automobilių kūrėjai bent jau galėjo rinktis, kokio dydžio langai tinka geriau.

Kas pasikeitė? Pakelti langų palanges verčia šoninių smūgių bandymai. Kai langas yra labai didelis, keleivis ar vairuotojas, vaizdžiai tariant, smūgio į šoną metu gali atsidurti pusiau lauke. Saugumo bandymuose modeliui tai kainuoja labai daug – jei žmogaus kūnas bent iš dalies palieka saugumo konstrukcijos ribas, tai yra labai blogas ženklas. Taigi, šoniniai stiklai yra keliami šiek tiek aukščiau.

Po kapotu – variklis ir oras

Tikrai esate pastebėję, kad iki praeito amžiaus pabaigos automobilių kapotai būdavo labai žemi. Štai, kaip atrodo 1996-ųjų Ferrari 550 Maranello, kurio 5,5 V12 variklis yra po labai žemu kapotu:

Ferrari 550 turi labai dailų siluetą, nes Pininfarina dizaineriai stengėsi suformuoti kiek įmanoma žemesnę kapoto liniją. Ir ji tokia žema, kad V12 variklis yra įsispaudęs į kapoto izoliaciją. Tačiau nuo 21 amžiaus pradžios automobilių kūrėjai jau turi galvoti ir apie pėsčiųjų saugumą. Naujos taisyklės numatė, kad po kapotu privalo egzistuoti nemažas oro tarpas, kad partrenktas žmogus galva neatsitrenktų į nepajudinamą metalo gabalą. Dėl to Ferrari 599 GTB Fiorano, gamintas 2006-2012 metais, jau atrodo taip:

Ferrari 599 turi 6,0 litrų V12 variklį. Aišku, negalima sakyti, kad tai nėra gražus automobilis, bet kapotas yra aukštesnis. Šį pokytį, žinoma, galėjote pastebėto ir daug kasdieniškesniuose automobiliuose, bet Ferrari pavyzdys rodo, kad net ir tokio lygio automobilius formuoja saugumo reikalavimai.

Pagalvė ne gražiems sapnams

Oro pagalvės stipriai pagerino šiuolaikinių automobilių saugumą. Tačiau kartu jos yra ir labai didelės, turi būti integruotos į vidinius salono paviršius.

Dabar vairas be oro pagalvės yra sunkiai įsivaizduojamas, bet kadaise vairai galėjo būti ir tokie liekni:

Oro pagalvės naujuose automobiliuose yra privalomos. Tiesa, modernūs oro pagalvių moduliai yra mažesni. Ir, aišku, jei reikia rinktis tarp oro pagalvių ir grožio, oro pagalvės nebūtų neteisingas pasirinkimas.

Švieski man vėl teisingai

Automobilių šviesos, jų pozicija ir forma yra griežtai reguliuojamos. Pavyzdžiui, ar pastebėjote, kad dažno šiuolaikinio automobilio pagrindiniai priekiniai žibintai yra pastumti šiek tiek arčiau centro arba po jais yra išsipūtęs bamperis? Taip yra dėl vadinamojo švytuoklės testo – švytuoklė trenkiasi į automobilio kampą ir testas laikomas neišlaikytų, jei pažeidžiama žibinto konstrukcija. Anksčiau, ypač septintajame dešimtmetyje, priekiniai žibintai dažnai buvo stumiami į kampus.

Saugumo taisyklės pašalino ir atsimerkiančius žibintus, daug kur vertė montuoti oranžinius šoninius posūkių signalus. Apribotas ir galinių žibintų dizainas. Pavyzdžiui, JAV reikalaujama, kad galiniai automobilio žibintai būtų matomi ir atspindėtų šviesą net kai bagažinė yra atidaryta. Visa tai labai riboja automobilių kūrėjų fantaziją.

Šį sąrašą būtų galima plėsti – saugumo reikalavimai beveik išnaikino kapoto ornamentus, privertė gamintojus formuoti didelius plastikinius bamperius (vis geriau nei anksčiau JAV), neleidžia montuoti veidrodėlių ant sparnų. Tačiau ryškiausias pastebimas pokytis – automobilių sustorėjimas – jie tiesiog nebėra tokie liekni, kokie galėtų būti. Visi jie atrodo išsipūtę.

Aišku, pabaigoje vėl būtina pasakyti, kad galvojimas apie saugumą yra gerai. Visos tos taisyklės ir testai iš tikrųjų prisidėjo prie to, kad žūčių keliuose dabar yra gerokai mažiau. Viena vertus, saugumo reikalavimai mažina automobilių kūrėjų laisvę. Kita vertus, galbūt tie reikalavimai kaip tik skatina dizainerius ieškoti kūrybiškų sprendimų.