Nuo pat Dakaro ralio istorijos pradžios 1979 metais, sunkvežimiai buvo didelė jo dalis. Dabar sunkvežimių klasėje varžosi specialiai sportui sukurti monstrai, lekiantys per kopas tik šiek tiek lėčiau nei lengvesni automobiliai. Tik kas yra jų krovinių skyriuose?
Vienas sunkvežimis Dakare gale turėjo dar vieną variklį – DAF Turbotwin tragedija privertė pakeisti ralio taisykles. Dabar, žinoma, lenktyniauti su dviem vidaus degimo varikliais negalima, bet iš pirmo žvilgsnio vis tiek atrodo, kad Dakaro sunkvežimiai turi didelį krovinių kėbulą, kuriame tilptų daug įvairių daiktų.
Štai kaip atrodo įprastas Dakaro ralio sunkvežimis:
Jo priekyje, žinoma, kabina, o gale – nemažas krovinių skyrius. Pakankamai didelis, kad jo šonus būtų galima apklijuoti įvairių rėmėjų logotipais. Panašiai atrodo ir kitų markių greičiausi Dakaro sunkvežimiai.
Kas tame krovinių skyriuje? Nieko! Na, beveik nieko – atsakymas yra ne toks paprastas.
Automobilių sporte, net kai kalbame apie tokius milžinus kaip Dakaro sunkvežimiai, svoris yra labai svarbus. Lengvesnei mašinai lengviau išvystyti aukštesnį greitį, neįklimpti smėlynuose, ji atsargiau dėvi važiuoklės dalis. Taisyklėse numatyta, kad Dakaro sunkvežimiai privalo sverti daugiau nei 3500 kg, bet šį svorį jie pasiekia gana lengvai, nes yra dideli, turi didelius variklius, didelius ratus, masyvius rėmus. Taigi, greičiausių sunkvežimių gale nėra jokio krovinio, nes tai būtų papildomas svoris.
Tiesa, ta dėžė nėra visai tuščia. Ten yra oro filtrai, didelis degalų bakas, įrankių ir atsarginių dalių dėžės, tempimo lynai. Žinoma, Dakaro sunkvežimiai vežasi ir kelis atsarginius ratus – jie dažnai matomi kyšantys virš galinės ašies. Tie ratai yra sunkūs, bet sunkvežimio įgulą sudaro trys žmonės. Iš esmės, didžioji to tūrio dalis yra visiškai neužpildyta. Ir neturėtų būti, nes papildomas svoris yra nepageidaujamas, o ir saugumo atžvilgiu geriau neturėti nereikalingo krovinio. Kalbant apie saugumą, Dakaro sunkvežimiai turi masyvius saugos lankus, kurie sudaro ir to menamo krovinių skyriaus rėmą.
Kodėl Dakaro sunkvežimiai taip atrodo, jei gale yra praktiškai tuščia? Na, jie nori atrodyti kaip tikri sunkvežimiai. Marketingo tikslais.
Toyota visureigiai Dakaro ralyje atrodo kaip Hilux pikapai ir netgi yra taip vadinami, nors su gatvėmis važinėjančiais Hilux praktiškai neturi nieko bendro. Dakaro Hilux architektūra yra visiškai kitokia nei kokio ūkininko Hilux pikapo – tai net nėra tolimai giminingi automobiliai. Tokia forma ir vardas padeda populiarinti Hilux prekės ženklą ir, galbūt, parduoti daugiau pikapų. Ralio sunkvežimiai irgi nori atrodyti kaip gatvės sunkvežimiai, kad padėtų populiarinti savo gamintojų produktus. Be to, ta sutvirtinta dėžė gerina mašinos standumą, saugumą apsivertimo atveju, aerodinamiką ir suteikia didesnį plotą reklamai.
Tačiau tai tinka tik patiems greičiausiems Dakaro sunkvežimiams – tiems, kurie laimi lenktynes. Dakaro ralyje dalyvauja trijų klasių sunkvežimiai. T5.1 yra gamykliniai, standartiniai, bet, aišku, lenktynėms paruošti sunkvežimiai – tokių šiais laikais beveik nebėra. T5.2 – greičiausi specialiai sportui sukurti sunkvežimiai, lekiantys iki 140 km/val. greičiu. Jie, kaip minėta, yra nepakrauti. Tuo tarpu T5.3 klasės sunkvežimiai nėra tušti – jų krovinių skyriai yra pilni gėrybių.
T5.3 klasei priskiriami techninės pagalbos sunkvežimiai. Jie vežasi daug atsarginių dalių, ratų ir įrankių, kad padėtų kitiems dalyviams. Tos komandos, kurios į Dakarą važiuoja nugalėti, turi savo techninės pagalbos sunkvežimius, kurie išrieda į kiekvieną greičio ruožą. Jie irgi laikomi lenktynių dalyviais, turi savo dalyvio numerius, nes būna trasoje, bet rezultatai jiems nerūpi – jie ten yra tik tam, kad padėtų numatytiems dalyviams.
