Ford GT – tai galingas superautomobilis, turintis gilų ryšį su automobilių sportu. Pirmosios kartos Ford GT, gamintas 2005-2006 metais, buvo sukurtas kaip istorinio (ir iš tikrųjų legendinio) GT40 reinkarnacija. Tačiau jame panaudotos technologijos toli gražu nebuvo senamadiškos.

Ford GT40 istorija yra plačiai nušviesta knygose ir filmuose, bet trumpai ją prisiminkime. Henryis Fordas II septintojo dešimtmečio pradžioje norėjo aktyviai dalyvauti Europos automobilių sporte. Enzo Ferrari tuo metu svarstė parduoti savo automobilių kompaniją ir susikoncentruoti į didžiausią savo aistrą – automobilių sportą, ypač Formulę 1. Ford tai matė kaip galimybę tapti galinga jėga, todėl į Ferrari pajėgumų auditą metė milijonus dolerių. Tačiau pardavimas neįvyko – vėlyvoje derybų stadijoje Enzo Ferrari nesutiko parduoti savo kompanijos, nes Ford norėjo visiškai perimti jos sporto diviziją.

Ford GT40. (edvvc, Wikimedia(CC BY 2.0)

Ford toks itališkas įžūlumas tiesiog pribloškė ir kompanija leidosi į tiesioginę kovą su Ferrari bolidais ištvermės lenktynėse. 1960-1965 metais Ferrari dominavo Le Mano lenktynėse ir Ford čia įžvelgė galimybę įkąsti sandorį nutraukusiam Enzo. Šiam tikslui įgyvendinti Ford metė didžiulius pajėgumus, ir laimėjo – 1964-1969 metais gamintas Ford GT40 bolidas laimėjo 1966, 1967, 1968 ir 1969 metų Le Mano lenktynes.

Pati pirmoji pergalė buvo saldžiausia, nes Ford GT40 automobiliai užėmė visas tris pirmąsias vietas. Šiam pasiekimui ir kompanijos šimtmečiui paminėti 21 amžiaus pradžioje Ford nusprendė pagaminti naują superautomobilį. Ir taip 2002 metų Tarptautinėje Šiaurės Amerikos automobilių parodoje buvo pristatytas modernus GT40 konceptas. Kaip ir originalus GT40, šis turėjo viduryje sumontuotą V8 variklį, per mechaninę transmisiją sukančią galinius ratus. Automobiliai buvo savo dizainu buvo labai artimi, tačiau čia panašumai ir baigėsi.

2005-ųjų Ford GT. (Ben, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Ford GT gamyba vyko 2004-2006 metais, iš viso surinkti 4038 automobiliai. Kaip pastebėsite, Ford superautomobilio pavadinime neliko skaičių. Taip nutiko dėl kelių priežasčių. Visų pirma, originalaus GT40 aukštis yra 40 colių (vos daugiau nei metras), dėl ko jis taip ir buvo pavadintas. Naujasis superautomobilis yra šiek tiek aukštesnis. Antra, GT40 vardas priklausė britų kompanijai Safir Engineering, kuri gamino replikas ir atsargines dalis istorinėms sportinėms mašinoms. Tas vardas vėliau buvo parduotas Ohajuje įsikūrusiai kompanijai Safir, kuri norėjo jį parduoti Ford už 40 milijonų dolerių. Ford, žinoma, nesutiko ir naujasis automobilis buvo pavadintas Ford GT.

Pirmos kartos Ford GT yra varomas 5,4 litrų V8 varikliu, kuris išvysto 410 kW (550 AG) galią ir per mechaninę 6 pavarų transmisiją suka tik galinius ratus. Iki 100 km/val. Ford GT bėgėjasi kiek trumpiau nei 4 sekundes ir gali pasiekti 330 km/val. greitį. 4,64 metrų ilgio automobilis sveria beveik 1,6 t ir posūkiuose yra pakankamai veržlus ir stabilus. Ir nors iš pirmo žvilgsnio to negalima pamatyti, Ford GT gamyboje buvo pritaikyta ne viena inovacija.

5,4 litrų V8 variklis Ford GT viduryje. (Usien, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Ford GT konstrukcijos inovacijos

Nors išoriškai Ford GT iš tikrųjų primena istorinį GT40, šių automobilių konstrukciją skiria net keturi dešimtmečiai. Ford GT buvo gaminamas pasitelkiant net keletą įdomių inovacijų, kurios GT40 laikais tiesiog neegzistavo.

Pavyzdžiui, aliuminis Ford GT rėmas ir didelė kėbulo dalis buvo gaminami pasitelkiant superplastinio formavimo technologiją. Ji leidžia iki 450–520 °C įkaitintą aliuminį formuoti panašiai kaip plastiką. Didžiausias superplastinio formavimo privalumas – galimybė labai tiksliai formuoti didelius metalinius komponentus. Taip Ford sumažino skirtingų komponentų skaičių ir sutaupė šiek tiek kilogramų.

Gerai įsižiūrėję žibinte pastebėsite skaičių 100 – Ford GT buvo sukurtas markės jubiliejui paminėti. (Usien, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tuo tarpu skirtingos Ford GT dugno plokštės buvo jungiamos šaltojo virinimo metodu – persidengiančios plokščių siūlės buvo suspaudžiamos rulonais, taip sukuriant stiprią mechaninę jungtį. Centrinė automobilio dugno dalis buvo suformuota kitaip – skirtingos jos dalys buvo suvirintos trintimi. Čia sumontuotas ne tik pavarų perjungimo svirties mechanizmas, bet ir ypatingas degalų bakas.

Ford GT turi vadinamąjį laivo-butelyje tipo degalų baką. Tai – plastikinis benzino bakas, kurio viduje yra siurblys, valdymo elektronika ir kiti svarbiausi degalų sistemos komponentai. Šią technologiją  TI Automotive kompanija sukūrė Vokietijoje.

Laivo-butelyje dizainas padeda sumažinti į aplinką patenkančių benzino garų kiekį. Kiek įmanoma daugiau komponentų sutalpinant į degalų bako vidų, sumažėja angų skaičius, pro kurias benzinas galėtų garuoti į aplinką. TI Automotive šią sistemą sukūrė dėl naujų emisijų standartų, JAV įsigaliojusių 21 amžiaus pradžioje. Ford GT superautomobilis tapo pirmuoju serijinės gamybos automobiliu su laivo-butelyje tipo baku.

Po magnio apdaila – trintimi suvirintos aliuminio plokštės, o po jomis – ypatingas degalų bakas. (stephenhanafin, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Tas degalų bakas yra Ford GT konstrukcijos viduryje, tiesiai po centrine konsole. Ši vieta degalų bakui buvo pasirinkta siekiant išlaikyti gerą svorio pasiskirstymą ir žemą svorio centrą. Tačiau vietos čia nėra daug ir Ford GT bake telpa tik 66,2 litrai benzino. Palyginimui, Ferrari F430 superautomobilio degalų bako talpa siekia 95 litrus.

Nieko nenustebins faktas, kad Ford GT godžiai ryja benziną. Mieste jo oficialios (vadinasi, optimistinės) degalų sąnaudos siekia 20 l/100 km, greitkelyje – 12. Todėl Ford GT sustojimai degalinėse ilgesnių kelionių metu yra išties dažni. Ford GT degalų bako papildymo anga yra ant priekinio dešinio sparno ir šis automobilis neturi atsukamo bako dangtelio – jo atsisakydama Ford sutaupė kelias dešimtis gramų. Dabar šis sprendimas tarp sportinių automobilių yra pakankamai dažnas.

Dabar Ford GT yra labai geidžiamas ir labai brangus automobilis. (Winning Automotive Photography, Wikimedia(CC BY 2.0)

Beje, Ford GT40 irgi turėjo įdomius degalų bakus. Jie buvo visiškai atskiri (daugelis GT40 turėjo dvi degalų papildymo angas) ir iš abiejų pusių supo automobilio kabiną. Tik penktoji GT40 versija turėjo aliumininius bakus – iki tol naudoti guminiai bakai, kurie buvo linkę leisti degalus.

Ford GT buvo riboto leidimo automobilis, todėl buvo manoma, kad pirkėjų nepritrūks. Tačiau susidomėjimas šiuo superautomobiliu nebuvo toks didelis, kaip buvo prognozuojama. Automobilio gamyba buvo nutraukta dar 2006 metais, o neparduotų naujų Ford GT buvo dar 2007-aisiais. Vėliau dėvėtų automobilių rinkoje Ford GT vertė ėmė augti ir dabar tai yra moderni klasika. Tai yra siejama ir su antrąja Ford GT karta, pasirodžiusia 2015 metais.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia