Vos 3,4 l benzino 100 km, bet automobilis Dale buvo apgavystė

1973 metais pasaulį sukausčiusi naftos krizė visus privertė pagalvoti apie ekonomiškesnius automobilius. Tačiau kai kuriems žmonėms tai buvo galimybė užsidirbti. Štai Geraldine Elizabeth Carmichael amerikiečiams ketino pasiūlyti neįprastai ekonomišką automobilį Dale.

Naftos trūkumas privertė automobilių pramonę imtis kūrybiškų sprendimų. Dar 1972 metais, kai mokslininkai kalbėjo apie greitai išseksiančius naftos rezervus, Volkswagen ėmė bandyti pirmąjį savo elektromobilį. Tuo tarpu italų Zagato savo elektromobilį Zele pristatė 1974 metais ir jis nė iš tolo nepriminė kitų kompanijos kūrinių elegancijos. 

Dale automobilį sukūrė Daleas Clifftas. Iš esmės tai buvo savadarbis triratis automobilis, turintis porą automobilio ratų priekyje ir pusę Honda Super Hawk motociklo gale. Šis keistai atrodantis automobilis, kaip jau supratote, buvo varomas vieninteliu galiniu ratu, kurį suko 305 kubinių centimetrų motociklo variklis. Dėl labai mažo svorio ir aptakios formos Dale galėjo pasiekti neįtikėtinas degalų sąnaudas. Šio dizaino potencialą pastebėjo Geraldine Elizabeth Carmichael ir netrukus buvo įkurta nauja kompanija Twentieth Century Motor Car Corporation. Tačiau serijinė automobilių gamyba startuoliams yra sunkiai pasiekiama, tiesa? Netiesa, jei paklausytumėte, kaip kalbėjo Carmichael.

1974 metais susidomėjimas Dale automobiliu buvo labai didelis ir iš esmės tai buvo naftos krizės pasekmė. Juk šis automobilis žadėjo 3,4 l/100 km degalų sąnaudas! Todėl žurnalistai noriai ėmė interviu iš Carmichael, bandydami išsiaiškinti, ar Dale pasieks gatves.

Būtina pasakyti, kad nepasitikinčių Carmichael nuo pat pradžių buvo išties daug, nes tai buvo kone visiškai nauja asmenybė. Carmichael prisistatė moterimi, bet 1927 metais gimė kaip vyras Jerry Dean Michael. Pasak FTB įrašų, Michaelas buvo vedęs net keturias moteris, su kuriomis susilaukė net 10 vaikų. Pirmąją savo žmoną Michaelas tiesiog apleido ir dėl to turėjo atsakyti prieš teismą. Dar kartą teismas Michaelą baudė 1961 metais – tąkart už pinigų padirbinėjimą. Bet 1962 metais jis su ketvirtaja savo žmona ir penkiais jų vaikais pabėgo nuo teisėsaugos. Tačiau 1974 metais Čikagoje į sunkius žurnalistų klausimus atsakinėjo ne daugiavaikis tėvas Michaelas, o Carmichael.

Carmichael atmetė bet kokias abejones dėl laukiančių gamybos sunkumų. Buvo teigiama, kad Twentieth Century Motor Car Corporation jau turi ryšius su General Motors, šimtą darbuotojų, gamybos ir administracines patalpas ir milijonus investuotojų dolerių. Carmichael teigė, kad per pirmuosius metus tikisi parduoti 88 tūkstančius Dale automobilių, per antruosius – dar 250 tūkstančių. 1975 metais Dale pasirodė Los Andželo automobilių parodoje.

 Pažangusis Dale

Dale buvo 4,8 metrų ilgio ir 1,3 m aukščio. Triratis automobilis svėrė apie 455 kg. Gamintojo teigimu, triračio Dale svorio centras buvo ratų bazės viduryje, todėl automobilio apsivertimas buvo labai mažai tikėtinas. Tuo tarpu Carmichael teigė, kad buvo automobilyje, kai jis 48 km/val. greičiu rėžėsi į sieną – toks neįprastas saugumo bandymas, kuris beveik garantuotai niekada neįvyko, turėjo įrodyti, kad Dale yra toks pat saugus kaip ir įprasti automobiliai.

Galinį gamybai tariamai paruošto Dale ratą suko jau ne Honda, o BMW motociklo variklis, išvystantis 30 kW galią. Carmichael teigė, kad Dale gali įsibėgėti iki 137 km/val. Aišku, potencialius pirkėjus labiausiai viliojo 3,4 l/100 km degalų sąnaudos. Visa tai buvo tik teoriniai skaičiavimai, nes pasaulį išvydo tik trys Dale prototipai.

Buvo planuojama, kad Twentieth Century Motor Car Corporation turės didesnę modelių gamą. Šalia Dale turėjo pasirodyti prabangesnis Revelle ir universalas Vanagen. Šie modeliai būtų naudoję Dale mechaninius komponentus. Bet, aišku, visa tai buvo tik apgaulė.

Dale nevažiuos, Dale apgaus

Tikrasis automobilio kūrėjas Daleas Clifftas žurnalistams minėjo, kad projektui pasiekus serijinę gamybą, jis gaus 3 milijonus JAV dolerių. Tačiau vietoje to jis gavo tik porą čekių – tūkstantį dolerių jam pavyko išgryninti, o štai dviejų tūkstančių čekis buvo atmestas.

Tuo tarpu Carmichael ne tik reklamavo Dale automobilį, kurio dar negalėjo parduoti, bet ir pardavinėjo savo neveikiančios bendrovės akcijas. Kaip tikriausiai jau supratote, Twentieth Century Motor Car Corporation iš esmės neegzistavo. Ši bendrovė neturėjo jokių gamybinių patalpų, kurias minėjo Carmichael, ir tik vos kelis darbuotojus. Jokių pokalbių su General Motors irgi nebuvo. O ir akcijų pardavinėjimas vyko nelegaliai. Kai Kalifornijos korporacijų komisija ėmė aiškintis, kas čia vyksta, Carmichael pabėgo su visais investuotojų pinigais.

Visa Carmichael istorija buvo netikra. Carmichael teigė, kad anksčiau turėjo vyrą, kuris mirė (jokio vyro, žinoma, nebuvo – Carmichael anksčiau turėjo 4 žmonas). Carmichael  neturėjo ir verslo vadybos bei mechanikos inžinerijos diplomų, kuriais gyrėsi. Carmichael sulaukė didelių kaltinimų vagyste, sukčiavimu, korporacijos valdymo pažeidimais.

1978 metais Twentieth Century Motor Car Corporation jau nebeegzistavo, o žmonės kalbėjo apie vieną keisčiausių taip viešai įvykdytų nusikaltimų. Tuo tarpu Carmichael persikėlė į nedidelį miestelį Teksase – ironiška, kad jo pavadinimas buvo Dale. Carmichael ten, aišku, prisistatė dar vienu nauju vardu – Katherine Elizabeth Johnson dirbo gėlių parduotuvėje. Teisėsaugai pavyko pagauti Carmichael tik po 1989 metais pasirodžiusio dokumentinio filmo. Beveik neabejojama, kad taip ilgai žaisti slėpynes Carmichael pavyko dėl teisėsaugos korupcijos.

Teismas tik 18 mėnesių pasiuntė Carmichael į vyrų kalėjimą. Po jų Carmichael tarsi pranyko iš radaro ir 2004 metais mirė.

Šioje istorijoje, žinoma, gaila žmonių, kurie investavo į Twentieth Century Motor Car Corporation tikėdami kompanijos idėja, Dale sėkme ir Carmichael pažadais. Bet tikriausiai dar labiau gaila Daleo Cliffto, kuris ir po Carmichael pabėgimo toliau siekė gaminti savo sukurtą automobilį, kol 1981 metais mirė.