Britai myli arbatą ir geria ją kasdien. Taip, tai yra stereotipas, bet jei kada lankysitės Jungtinėje Karalystėje, pamatysite, kad jis nėra nepagrįstas. Tačiau pats faktas, kad pagrindinis kovos tankas Challenger 2 turi virdulį, skamba juokingai keistai.
Ar tiesa, kad tankistais gali tapti tik žemesnio ūgio žmonės? Tai irgi yra gana keistas faktas. O kuo ypatingas italų tankas C1 Ariete? Japoniškas Type 10 irgi turi daug įdomių savybių.
Tai, kad Challenger 2 turi virdulį arbatai, internete dažnai kartojama kaip įdomus faktas. Tačiau daug įdomių faktų puslapių publikuoja tik lengvai paneigiamus mitus. Vienas puslapis parašo nepatikrintą faktą, kiti jį nusikopijuoja ir jis paplinta. Būtų lengva manyti, kad ir Challenger 2 virdulys tėra mitas.
Nors kur kas įdomiau tai, kad Challenger 2 turi graižtvinį pabūklą, šis tankas iš tikrųjų turi virdulį ir jis dažnai yra naudojamas arbatai. Tai – BV („Boiling Vessel“ – „Virimo Indas“). Tiesa ir tai, kad jį turi ne tik Challenger 2, bet ir daugelis kitų britiškų karinių mašinų. Negana to, jei BV yra sugedęs, Jungtinės Karalystės sausumos pajėgos tą mašiną laiko netinkama tarnybai. Jei tanką norima siųsti į mūšį, jo virdulys privalo veikti.
Taigi, tai nėra mitas. Tačiau tai, kad BV yra reikalingas todėl, kad britai yra pakvaišę dėl arbatos ir be jos negali gyventi, yra šiek tiek dramatizuota tiesa. BV iš tikrųjų nėra arbatos gaminimo aparatas ir taip nėra vadinamas, nes yra naudojamas maistui ruošti. Specialūs maisto davinio paketai dedami į BV vidų, kur juos sušildo karštas vanduo. Vėliau tą karštą vandenį galima panaudoti arbatai ar tirpiai kavai ruošti. Be to, karštas vanduo kartais naudojamas indų ir įrankių plovimui. Tai, kad BV nėra tik britiško prisirišimo prie arbatos pavyzdys, įrodo ir pats faktas, kad panašius prietaisus turi ir, pavyzdžiui, amerikietiška karinė technika. Tokie vandens šildytuvai pagrinde reikalingi maistui ruošti.
Tačiau BV su arbata siejamas nuo pat pradžių. BV pirmiausia pasirodė Centurion tanke pačioje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Prieš tai britų įgulos dažnai išlipdavo iš tankų, kad kur nors ant ugnies pasišildytų vandens ir maisto. Tai stipriai prailgindavo pertraukas tarp atakų, pristabdydavo šarvuotų kolonų judėjimą. Be to, saugų šarvų prieglobstį palikę kariai buvo pažeidžiami, kaip ir jų tankai be įgulų. Karštą maistą galima pakeisti šaltu, o arbatą? Juk net švaraus vandens kartais trūksta, o virimas nužudo pavojingas bakterijas. Britai nusprendė sukurti įrenginį, kuris leistų neišlipant išsivirti vandens. Taip buvo sukurtas elektrinis vandens šildytuvas, kuris nuo Centurion laikų montuotas visuose britų tankuose iki pat Challenger 2. Aišku, BV su laiku tobulėjo, bet savo esme stipriai nepasikeitė.
BV – tai nerūdijančio plieno konteineris su elektriniu šildymo elementu. Jis prijungiamas prie tanko 24 voltų sistemos. Vanduo pilamas per BV dangtį, o tada į jį galima panardinti maisto paketus ar specialias skardines dėžes su maistu. BV apačioje yra paprastas vožtuvas, kurį atvėrus vanduo keliauja laukan – kad ir į puodelį su arbatos maišeliu.
