Lenkija yra nuostabi šalis keliauti automobiliu. Turtinga artimai ir mums pažįstama istorija, įvairi gamta ir puiki infrastruktūra – viskas labai draugiška ir patogu keliautojams. Ir technikos mėgėjams ten tikrai yra daug įdomių vietų. Elbingo kanalas yra vienas taškų.
Lenkijoje kadaise buvo sukurtas gražus sportinis automobilis FSO Syrena Sport – kodėl jis nebuvo gaminamas? Bet įdomių su laivais susijusių objektų yra ir kitur – ar žinote, kaip juda turistus Švedijoje linksminantys autobusai-amfibijos?
Elbingas – tai miestas Šiaurės Lenkijoje, į kurį patogu užsukti pakeliui į Gdanską. Jis turi gražų senamiestį, daug prūsiškos architektūros, bet mums šiandien įdomiausias šalia esantis Elbingo kanalas.
Elbingo kanalas – tai 1844-1860 metais Prūsijos Karalystėje, kuriai tuomet priklausė ši teritorija, pastatytas Drūso ir Jeziorako ežerus jungiantis daugiau nei 80 km ilgio kanalas. Su visomis atšakomis jo ilgis yra beveik dvigubai ilgesnis. Tiesą sakant, skirtingi šaltiniai Elbingo kanalo ilgį apibūdina skirtingai, bet pati įdomiausia atkarpa yra gana trumpa.
19 amžiuje vyko industrializacija ir prūsai siekė gerinti susisiekimo ir prekybos situaciją. Elbingo upė, regis, pati siūlėsi būti industrializuota, todėl buvo nuspręsta statyti kanalą, kad šis aptarnautų regione besivystančią smulkiąją pramonę. Kanalo projektavimas pradėtas 1837 metais, statybos prasidėjo 1844 metais, pirmas laivas praplaukė 1860 metais, o visiškai Elbingo kanalas užbaigtas 1862 metais.
Elbingo kanalo statybos nebuvo lengva užduotis, nes kanalas turėjo sujungti telkinius, kurie pasižymi stipriai skirtingu vandens lygiu. Aukščiausią Elbingo kanalo vieta yra beveik šimtas metrų virš jūros lygio. Didelis aukščio pasikeitimas įvyksta gana trumpoje kanalo atkarpoje, todėl įprasta šliuzų sistema ten būtų sunkiai tilpusi ir būtų buvusi labai sudėtinga ir brangi.
Prūsų inžinieriai pasirinko kitą sprendimą – vandens jėga varomą geležinkelių sistemą laivams. Vienas, sakykime, laivų funikulierius gali pakelti laivą į didesnį aukštį nei vienas įprastas šliuzas. Šliuzas gali kilstelti laivą 3, 5 ar net 7 metrus aukštyn, o štai laivų funikulierius – nors ir dvigubai aukščiau. Be to, tokiam laivų geležinkeliui reikia mažiau betono. Taigi, Elbingo kanale iš pradžių įrengti keturi laivų funikulieriai, o kiek vėliau pastatytas dar vienas. Ten taip pat buvo keli maži mediniai šliuzai, bet įdomiausi mums yra Elbingo laivų keltuvai.
Elbingo laivų rampos
Elbingo laivų keltuvų mechanizmai iš tikrųjų nebuvo visai originalus. JAV Naujajame Džersyje 1825-1832 metais pastatytas Moriso kanalas irgi naudojo geležinkelio laivų rampas. Apie jas daug rašė to meto Europos inžinieriai, tos žinios pasiekė ir Prūsiją. Elbingo kanalo laivų rampos yra labai panašios į Moriso kanalo mechanizmus, kurie jau seniai neegzistuoja.
Kiekvieną Elbingo laivų keltuvą sudaro apatinė ir viršutinė dalys, dvi lygiagrečios geležinkelio linijos, lynų sistema ir du laivų vežimėliai. Elektra laivų kėlimui nebuvo ir nėra naudojama – Elbingo laivų funikulieriai veikia tik grynos hidroenergijos ir mechaninio pranašumo dėka.
Įsivaizduokime, kad plaukiame iš žemosios pusės į aukštąją – nuo Drūso ežero link Jeziorako, pietų kryptimi nuo Elbingo miesto. Atplaukęs į žemąją keltuvo stotelę laivas turi įplaukti tarp vartų ir vežimėlio turėklų. Ten jis pririšamas kaip prie kokios prieplaukos – joks ypatingas tvirtinimas čia nėra reikalingas.
Gavęs signalą, keltuvo operatorius viršuje atidaro vožtuvą, kuris leidžia vandeniui iš viršutinės kanalo pusės tekėti žemyn per vandens ratą, kokį tikriausiai esate matę kokiame nors vandens malūne. Jis įsuka lynų sistemą – vežimėlis iš viršaus pradeda kelionę žemyn, o vežimėlis po mūsų laivu po truputį rieda pirmyn ir aukštyn, kol galiausiai visiškai iškelia laivą iš vandens.
Idealiu atveju, vienam laivui kylant aukštyn, kitas leistųsi žemyn – subalansuoti svoriai palengvintų mechanizmo veikimą. Bet ir keldamas vieną laivą Elbingo kanalo mechanizmas nesuprakaituoja.
Kadangi mechanizmą suka vandens jėga, jis veikia tyliai. Vandens lygis ten visada tas pats (nebent ištiktų kokia katastrofinė sausra ar ilga liūtis), todėl keltuvai dirba prognozuojamai ir tvarkingai. Rampų pasvirimo kampai yra gerai apgalvoti, kad besileidžiantis vežimėlis padėtų kylančiam iškelti laivą iš vandens, nes tam reikia daugiausiai jėgos. Būtent dėl to rampa prasideda švelnesniu kampu ir vėliau tampa statesne.
Elbingo kanale dirba penki tokie keltuvai. Didžiausi jų – Oleśnicos ir Jelenės – pakelia laivus net po beveik 22 metrus. Visos tos rampos ir geležinkeliai yra gana trumpoje atkarpoje – toliau Elbingo kanale laivais rūpinasi šliuzai, kurie laivų taip aukštai nekilnoja.
Kadaise Elbingo kanalas buvo svarbus vietos ekonomikai. Jis naudotas ir susisiekimui, ir prekybai. Vėliau, plėtojant kelių ir geležinkelių infrastruktūrą, savo reikšmę jis prarado, bet nebuvo sunaikintas. Antrasis pasaulinis karas padarė žalos Elbingo kanalui, bet vėliau jis buvo suremontuotas ir jau Lenkijoje tapo turistų traukos objektu. Kanalas renovuotas ir 2011-2015 metais. Dabar tai – vienas iš vadinamųjų 7 Lenkijos stebuklų.
Aplankyti Elbingo kanalą galima dviem būdais. Jei norite patirti laivų funikulierių jėgą, turite paieškoti turistinių laivų – vasaros metu jie ten kursuoja nuolat. Kitas būdas – nuvykti prie vieno iš keltuvų automobiliu (gali tekti šiek tiek paėjėti ar pasivažinėti dviračiu). Taip galėsite iš arti matyti mechanizmų veikimą, pasigrožėt, kaip įspūdingai atrodo į kalną keliami laivai. Vėlgi, geriausiai tam tinka vasaros laikas, kai Elbingo kanale yra daugiau laivų.
