Padangos geriausiai veikia tada, kai nėra šaltos. Priklausomai nuo padangos tipo, optimali jų darbinė temperatūra gali būti ir labai aukšta. Todėl Formulės 1 komandos savo bolidų padangas prieš lenktynes šildo elektrinėmis šildyklėmis, kurios leidžia kone iš karto važiuoti labai greitai ir agresyviai. Tai kodėl svarstomas jų uždraudimas?
Tai tikrai nėra pirmas kartas, kai Nodum.lt galite paskaityti apie Formulėje 1 naudojamas padangas. Ar žinote, koks slėgis palaikomas F1 bolidų padangose? O ar prisimenate laikus, kai slikai F1 nebuvo leidžiami?
Truputis istorijos ir teorijos
Sportinės padangos generuoja stiprų sukibimą su trasos asfaltu, tačiau trintis yra neišvengiama. O ten, kur yra trintis, yra ir karštis. Tai, bei siekis sukurti ilgaamžes padangas, nulemia, kad Formulėje 1 naudojamos padangos pasižymi aukšta darbine temperatūra. Problema ta, kad tik pajudėjus iš techninio aptarnavimo juostos padangos neišvengiamai bus šaltesnės nei jų optimali darbinė temperatūra.
Tai – toli gražu ne nauja problema. 1974-ųjų Kanados Grand Prix vyko rugsėjį. Ruduo Kanadoje gali būti vėsus ir dėl to padangos po važiavimų greitai atvėsta. McLaren komandos inžinieriai tuomet sugalvojo paprastą sprendimą – ėmė šildyti savo garažą techninio aptarnavimo juostoje.
Šiltas garažas, žinoma, padėjo palaikyti bent šiek tiek aukštesnę padangų temperatūrą, bet prieš montavimą padangos vis tiek spėdavo atvėsti. Inžinieriai sugalvojo juokingai paprastą, bet efektyvų sprendimą – iš garažo nešamas padangas jie susukdavo į iš viešbučio pasiskolintas antklodes. Kas dabar pasakys, ar būtent šis sprendimas pasiteisino, bet tas lenktynes laimėjo McLaren pilotas Emersonas Fittipaldi.
Aišku, tai buvo išradingas, bet nestandartinis sprendimas, kurį vėliau atkartojo ne viena komanda. Komercinio sprendimo reikėjo palaukti iki 1985 metų Europos Grand Prix, kuriame debiutavo Mikeo Drury išradimas – komercinės padangų šildyklės. Verslininkas Drury iki to laiko gamino neperšlampamas striukes, todėl naujas tekstilės ir elektronikos gaminys nereikalavo kardinalaus persiorientavimo.
Tiesa, panašių pasiūlymų būta ir anksčiau. Juk įvairios elektrinės antklodės, kūdikių pieno buteliukų šildytuvai jau egzistavo, todėl tereikėjo sujungti taškus. Modernios padangų šildyklės yra pakankamai sudėtingi prietaisai.
Ką gali modernios padangų šildyklės?
Modernios padangų šildyklės nėra tik elektrinės spurgos formos antklodės. Tai – sudėtingi technologiniai prietaisai, jungiami į integruotas sistemas. Tos sistemos – tai termostatai, tiksliai kontroliuojantys temperatūrą.
Šiuolaikinę padangos šildyklę sudaro tvirta šilumą izoliuojanti sintetinio audinio rankovė, kurioje yra elektrinis kaitinimo elementas, aplietas šilumai laidžiu geliu. Padangų šildyklės jungiamos į sistemas. Įprastai keturios padangos turi vieną termostatą. Per maždaug porą valandų padangų šildyklė gali pakelti padangos temperatūrą iki maždaug 80 laipsnių Celsijaus, o paskui tą temperatūrą palaiko.
Tiesa, padangų šildyklės įkaitina tik padangos paviršių, kuris iš karto pradeda vėsti. Taigi, techninis komandos personalas šildykles nuo padangų nuima kiek įmanoma vėliau. Taisyklėse netgi numatyta, kad šildykles reikia nuimti prieš nuleidžiant bolidą ant žemės, nes šie prietaisai iš esmės yra skirti tik nenaudojamų padangų temperatūrai palaikyti. Jei bolidas užvestas ir yra pasiruošęs važiuoti, vadinasi, kad jis naudoja savo ratus ir padangas.
Kitas išradimas – vadinamoji padangų orkaitė ar krosnis – Formulėje 1 yra uždraustas. Tai – didesnė kaitinanti metalinė kamera, kuri kur kas tolygiau įkaitintų kamerą. 2005 metais Ferrari pabandė šią taisyklę apeiti – padangą su šildykle dėjo į skardinę dėžę. Kadangi ta dėžė neturėjo jokio kaitinimo elemento, ji nebuvo laikoma orkaite. Netrukus Tarptautinė automobilių sporto federacija šį sprendimą uždraudė. Kada nors ateis ir padangų šildyklių eilė.
Kodėl padangų šildykles norima uždrausti?
Apie padangų šildyklių draudimus kalbama labai ilgą laiką. Buvo tikimybė, kad jos bus uždraustos nuo 2021-ųjų arba 2022-ųjų sezono, tačiau padangų gamintojas Pirelli tam prieštaravo. Galiausiai buvo nuspręsta, kad nuo 2022-ųjų sezono visos F1 komandos naudos vienodas standartizuotas šildykles ir jų visai bus atsisakyta nuo 2024-ųjų metų.
Kodėl? Nes vienu metu komandos šildo ne vieną ir ne du padangų komplektus. Elektriniai šildymo elementai iš prigimties yra godūs elektrai, todėl padangų kaitinimo energijos kaštai yra nemaži. F1 nori mažinti savo poveikį aplinkai, todėl bus stengiamasi tausoti ir elektros energiją.
Be to, manoma, kad šildyklių draudimas pagyvins komandų strategiją ir lenktynes. Išvažiavę iš techninio aptarnavimo juostos bolidai bus ne tokie greiti, todėl galėtų padaugėti lenkimų. Komandos turės geriau pagalvoti apie optimalius sustojimų laikus.
Keli įdomūs faktai apie F1 padangas ir jų temperatūrą:
- Tarpinės ir lietaus padangos turi protektorių, todėl tokios padangos turi daugiau judančių paviršių ir trasai džiūstant ima kaisti. Dėl to po lietaus džiūstant trasai bolidai ima ieškoti balų, kur galėtų atvėsinti kaistančias padangas, nes įkaitusios jos dėvisi gerokai greičiau.
- Darbinė F1 padangos temperatūra – 100°C-110°C. Karštesnė padanga ima greičiau dilti, vėsesnė – nesuteikia gero sukibimo.
- F1 padangų temperatūra yra nuolat stebima – lenktynių inžinierius gali pasakyti savo vairuotojui, kad laikas pašildyti padangas.
- Važiuodami paskui saugos automobilį ar keliaudami prie starto linijos F1 bolidai padangas šildo vingiuodami po visą trasą zigzagu. Prieš pat startą kiekvienas bolidas leidžia galiniams varantiems ratams prasisukti (burnout), bet tai nėra atsitiktiniai žaidimai – lenktynių inžinierius nurodo kaip ir kada tai atlikti. Lenktynių metu padangų temperatūra gali būti keliama energingiau stabdant ir bėgėjantis.
- Uždraudus padangų šildykles pasirodys ir specialiai vėsesniam orui skirtos padangos. Jos bus dažnai naudojamos tarpsezoninių bandymų metu.
- Šiltos padangos yra tokios lipnios, kad po lenktynių vairuotojai lengvai renka gumą.
- Padangų šildyklės naudojamos ir kitų kategorijų motociklų ir automobilių lenktynėse.