Ne, durklai neturi griovelio kraujui nubėgti – jo paskirtis yra visai kita

Didesni medžiokliniai peiliai, įvairūs durklai ir didelė dalis senovinių šaltųjų ginklų turi šį tą bendro – gilų griovelį, puošiantį abi geležtės puses. Tikrai ne kartą esate girdėję, kad jis yra skirtas kraujui nubėgti ar tam, kad ginklą būtų lengviau ištraukti iš priešo ar gyvūno kūno. Tačiau tai yra paprasčiausias mitas.

Nodum.lt tokias nesąmones į skutelius plėšo jau ne pirmą kartą. Priminsime, kad Damasko plieno jūs nesate matę, kad verstos odos salonų automobiliuose nėra, ir kad chirurginis plienas neegzistuoja. Dabar žinosite ir tai, kad tas griovelis ant peilio geležtės tikrai nėra skirtas kraujui nutekėti.

Sunku pasakyti, kada žmonės sugalvojo ant šaltųjų ginklų formuoti tuos griovelius. Yra žinoma, kad taip atrodė geležies amžiaus kardai – 10-8 amžiuje prieš mūsų erą tokių kardų su grioveliais jau tikrai buvo. Greičiausiai ši funkcionali dizaino detalė buvo naudojama ir anksčiau, tačiau tai patvirtinti sunku.

Tas griovelis (kartais sulietuvintai vadinamas fuleriu) anksčiau didesnių klausimų nekėlė. Apie tai, jog jis skirtas kraujui nutekėti imta kalbėti tik 19 amžiaus viduryje. Manoma, kad pirmiausia šis mitas ėmė plisti Vokietijoje. Kitaip tariant, kelis tūkstančius metų didesni ginklai ir peiliai turėjo tuos griovelius ir niekas neišsigalvojo, kad jie yra skirti kraujui.

Tas mitas yra gana paprastas. Manoma, kad jei storesnis durklas ar kardas neturėtų griovelio, jį būtų sunku ištraukti iš aukos kūno, nes žaizdoje susidarytų savotiškas vakuumas. Tas griovelis, pasak to mito, išsprendžia šią problemą ir kartu leidžia aukos kraujui ištekėti, net jei ginklas nėra pašalinamas iš žaizdos.

Tai nėra tiesa. Tas griovelis iš tikrųjų turi vienintelę paskirtį – sumažinti geležtės svorį. Ilga simetriška įduba per daug nesilpnina geležtės ir nesuteikia jai nepageidaujamo lankstumo, tačiau tuo pačiu paverčia ją žymiai lengvesne. Kalbant apie ilgus peilius ir kardus, geležtė su grioveliais gali būti 20-35 % lengvesnė nei to paties dydžio analogas be griovelių. Kuo peilis mažesnis, tuo mažiau svorio sutaupoma, todėl pačios mažiausios geležtės griovelių beveik niekada neturi.

Formuodamas tuos griovelius kalvis nepašalina metalo – jis tiesiog išstumiamas į šalis ir panaudojamas kitoms geležtės dalims formuoti. Tai reiškia, kad iš mažesnio metalo kiekio galima pagaminti didesnę geležtę, kuri automatiškai yra lengvesnė nei ta, kuri griovelių neturi.

Aišku, dabar ašmenis dažniau gamina mašinos nei kalviai. Kartais formuojant labiau dekoratyvinius griovelius tas metalas apskritai yra pašalinamas frezomis. Įdomu ir tai, kad tie grioveliai neprivalo būti tokie tiesūs ir lygūs. Japoniški ašmenys visais laikais buvo dekoruojami įvairių formų įdubomis – mažesni ašmenys lengvinti iškalant lapo formos įdubą, o ant didesnių kardų galėjo atsirasti ir du lygiagretūs grioveliai.