Net jei labai nesidomite šaunamaisiais ginklais, pamatę kokį pistoletą-kulkosvaidį ar automatinį šautuvą nesunkiai galite suprasti, kaip jis laikomas ir naudojamas. Todėl čekoslovakiškas prototipinis pistoletas-kulkosvaidis ZB47 atrodo kone futuristiškai keistai. Kur jo dėtuvė?
Savo amuniciją slepia ir kiti ginklai. Štai Dardick revolveris turi gerai užmaskuotą būgną su trikampiais šoviniais. Tuo tarpu 2,7 mm pistoleto Kolibri šoviniai yra visai maži. Beje, ar žinote, kad parakas šiuolaikiniuose ginkluose stipriai skiriasi nuo originalaus?
Antrojo pasaulinio karo metais pistoletai-kulkosvaidžiai buvo vieni iš pagrindinių karių ginklų, nes buvo pigūs, palyginti lengvi ir efektyvūs. Po karo Čekoslovakijos pajėgos žvalgėsi naujo pistoleto-kulkosvaidžio ir tos paieškos neišvengiamai atkreipė legendinio čekų ginklų kūrėjo Václavo Holeko dėmesį. Jis dar tarpukariu buvo pradėjęs kurti inovatyvų pistoleto-kulkosvaidžio dizainą, kuris sprendė vieną karius erzinančią problemą.
Efektyviam automatiniam ginklui reikia talpios dėtuvės. Bet didelė dėtuvė dažnai trukdo, nes visur kliūva, neleidžia patogiai šaudyti iš gulimos padėties. Tokie ginklai kaip britų Sten turi šone montuojamą dėtuvę, bet priklausomai nuo dominuojančios rankos ir situacijos, tai gali būti dar blogesnis sprendimas nei dėtuvė apačioje. Václavas Holekas, padedamas brolio Františeko, priglaudė dėtuvę prie ginklo – sumontavo ją beveik horizontaliai ir sukūrė unikalią užtaisymo sistemą.
1947-ųjų vasarą Čekoslovakijoje prasidėjo pistoletų-kulkosvaidžių bandymai. Tarp tuomet testuotų kandidatų buvo ir Holeko sukurtas ZB47 – raidės nurodo Zbrojovka Brno gamyklą, o skaičiai – metus. ZB47 iš karto išsiskyrė iš minios. Integruota, vientisa ginklo forma buvo akivaizdus privalumas, ypač šaudant gulomis ar veržiantis per krūmus ar kitas kliūtis. Be to, ZB47 turi kone dvigubai talpesnę dėtuvę nei jo amžininkai – beveik lygiagrečiai su vamzdžiu esančioje dėtuvėje telpa net 72 šoviniai. Kai dėtuvė yra ginkle, šoviniai būna atsisukę į viršų. Unikalus ZB47 užtaisymo mechanizmas pagriebia šovinį iš dėtuvės, pasuka jį daugiau nei 90 laipsnių kampu ir įgrūda jį į vamzdį.
Dėl tos neįprastai ilgos beveik horizontalios dėtuvės, kuri iš dalies slepiasi ir buožėje, ZB47 pasižymi kiek keista ergonomika – šaulio nykštys turi specialiai jam skirtą skylę, smilius, žinoma, gula ant nuleistuko (arba šalia jo), o likę pirštai apkabina dėtuvę apačioje. Kaip tais laikais buvo įprasta, ZB47 yra pirmiausia sukurtas dešiniarankiams – kairėje pusėje esanti saugiklio rankenėlė nepatogiai įsirėžtų į kairiarankio delną. Tiesa, tai niekada nebuvo aktualu, nes ZB47 niekada nebuvo priimtas į tarnybą.
Nors ZB47 patiko jį bandžiusiems kariams, galėjo šaudyti net 1200 šūvių per minutę greičiu, buvo patogus ir inovatyvus, tas šovinio pasukimo mechanizmas kartais strigo. Manoma, kad iš dalies buvo kalta ta ilga tiesi dėtuve. Įprasti 9 mm Parabellum šoviniai nėra taisyklingo cilindro formos – tūtelė šiek tiek siaurėja. Tai reiškia, kad idealiu atveju tokia ilga dėtuvė būtų riesta, bet ZB47 riestos dėtuvės niekaip nebūtų galėjęs priimti. Zbrojovka Brno siūlėsi gaminti taisyklingo cilindro formos 9 mm amuniciją, bet tai buvo papildomi žingsniai ir išlaidos, kurios Čekoslovakijos pajėgų nedomino. Buvo manoma, kad ZB47 yra kiek per daug trapus mūšio laukui. Zbrojovka Brno taip pat siūlė specialiai desantininkams sukurtą ZB47 versiją su sulankstoma buože ir 30 šovinių dėtuve, bet ir ji nebuvo priimta į tarnybą.
Beje, ZB47 išvaizda gali priminti kitą, daug modernesnį ginklą – belgiškas FN P90, naudojamas nuo 1990-ųjų, irgi turi horizontalią dėtuvę (su taisyklingo cilindro formos 9 mm šoviniais, beje) ir skylę nykščiui. Tiesa, tarp šių ginklų daugiau reikšmingų panašumų kaip ir nėra.
