Lėktuvo HondaJet dizainą įkvėpė batai

Honda HA-420 HondaJet – tai lengvasis verslo klasės lėktuvas. Tai – reaktyvinis žemasparnis dvimotoris orlaivis tiems turtingiems žmonėms, kurie nori keliauti nepaisydami oro linijų tvarkaraščių. HondaJet yra moderni, prabangi transporto priemonė, giriama už inovatyvius sprendimus. Tiesa, vieną jo detalę įkvėpė garsus batų gamintojas.

HondaJet prototipas pirmam skrydžiui pakilo 2003 metais, tačiau visi sertifikatai buvo gauti ir gamyba pradėta tik 2015-aisiais. Dabar tai – vienas populiariausių tokio dydžio reaktyvinis lėktuvas pasaulyje ir brangiausia Honda gaminama transporto priemonė.

Kodėl Honda ėmėsi lėktuvo gamybos?

Honda kompanija oficialiai įkurta 1948 metais, nors jos įkūrėjas Soichiro Honda savo pirmąją kompaniją Tōkai Seiki įkūrė dar 1937-aisiais. Honda pradžia buvo nelengva, tačiau su laiku ši kompanija tapo didžiausiu motociklų gamintoju pasaulyje ir vienu žinomiausių automobilių gamintojų (o tai prasidėjo nuo kuklaus pikapo).

Tai, kad Honda turi lėktuvų diviziją, atrodo keista tik iš pirmo žvilgsnio. Motociklai ir automobiliai nėra vienintelės Honda veiklos sritys – Honda taip pat gamina katerių variklius, generatorius, motorinius įrankius ir daug kitų daiktų. Soichiro Honda dar spėjo pamatyti, kaip jo vardo kompanija 1986 metais pradėjo lėktuvų rinkos tyrimus. Aišku, į pensiją išėjęs Honda šiame procese jau nedalyvavo, bet kompanija teigė, kad vietos plėstis ieško pagal savo įkūrėjo dvasią. Ir jos ieškojo JAV kartu su Misisipės Valstijos Universitetu. Honda visada didelį dėmesį skyrė varikliams – motociklų, automobilių, žoliapjovių – visokiems. Taigi, netrukus Honda jau bandė (tiesa, labai trumpai) savo mažą kompozitinį lėktuvą MH01.

1993 metais pirmam skrydžiui pakilo Honda ir Misisipės Valstijos Universiteto sukurtas eksperimentinis lėktuvas MH-02. Tai – pirmasis visiškai kompozitinis reaktyvinis verslo klasės lėktuvas pasaulyje, nors MH-02 buvo tik prototipas be jokių serijinės gamybos ambicijų. Honda tiesiog eksperimentavo su medžiagomis ir tokio lėktuvo konstrukcija. Tuo pačiu Honda pradėjo vystyti savo pirmąjį turboventiliatorinį variklį HFX-01 – išsamūs jo bandymai prasidėjo 1995 metais. 1997 metais inžinierius Michimasa Fujino pradeda kurti naujo lėktuvo eskizus, o po poros metų jie tapo orlaiviu, kuris galiausiai buvo išvystytas į HondaJet. Tuo metu Honda jau bando savo naują turboventiliatorinį variklį HF118, kuris evoliucionavo į HondaJet naudojamus HF120.

2000 metais Honda Šiaurės Karolinoje įkurė savo tyrimų centrą-eksperimentinę gamyklą. Po 3 metų čia pakilo pirmasis HondaJet prototipas. Honda korporacijos vadovai tuo metu dar nebuvo užtikrinti tokio lėktuvo sėkme. Fujino iš visų jėgų gynė savo projektą, bet verslo vadovai baiminosi, kad milžiniškos investicijos tiesiog neatsipirks, nes lėktuvas neras pirkėjų. Fujino tuomet žengė drąsų žingsnį – pristatė prototipą 2005-ųjų Oškošo aviacijos parodoje. HondaJet sulaukė tiek daug dėmesio ir potencialių pirkėjų klausimų, kad Honda tiesiog privalėjo priimti sprendimą – 2006 metais Šiaurės Karolinoje įkurta Honda Aircraft Company.

Honda gausiai investavo į naują gamyklą ir savo pirmą komercinį lėktuvą. Manoma, kad projektas kainavo 1-1,5 milijardus dolerių. Pirmasis Federalinė aviacijos administracijos patvirtintas prototipas pakilo 2010 metais, galutinai sertifikatai gauti ir serijinė gamyba pradėta 2015-aisiais. HondaJet tapo pasauline aviacijos sensacija.

Įdomiausios HondaJet savybės

HondaJet yra labai lengvas verslo klasės lėktuvas. Jo ilgis – 12,99 m, sparnų ilgis – 12,12 m, aukštis – 4,54 m. Jame telpa iki 8 žmonių. Su keturiais žmonėmis HondaJet gali nuskrieti iki 2660 km. Maksimalus HondaJet skrydžio aukštis – 13 km, kreiserinis greitis 9 km aukštyje – 782 km/val. Greitis, beje, yra vienas svarbiausių reaktyvinių lėktuvų privalumų – panašaus dydžio (7-9 žmonės) Piaggio P.180 Avanti turi turbopropelerinius variklius ir pasiekia tik 740 km/val. maksimalų greitį (kreiserinis greitis – 589 km/val.)

Kadangi tai yra pakankamai jaunas lėktuvas, jis turi modernią avionikos įrangą ir šiuolaikiškai įrengtą saloną. HondaJet fiuzeliažas yra pagamintas iš kompozitinių medžiagų – tai yra tų ilgų tyrimų rezultatas. Tuo tarpu sparnai yra aliumininiai. Lėktuvo gale, už salono, yra erdvus bagažo skyrius, kuriame galima įrengti papildomą degalų baką. HondaJet turi aukštą T formos uodegą – horizontalus stabilizatorius sumontuotas aukštai, kad gautų švarų, variklių nesumaišytą oro srautą.

Ant HondaJet sparnų – du GE Honda HF120, gaminami bendroje GE Aviation ir Honda įmonėje. Įdomu, kad šie varikliai yra sumontuoti ant aukštų platformų. Privačių lėktuvų varikliai gale montuojami siekiant sumažinti triukšmą salone (yra ir daugiau tokios konfigūracijos privalumų). Tačiau HondaJet varikliai sumontuoti ne prie fiuzeliažo, o ant sparnų. Šis sprendimas leido sutaupyti vietos viduje, nes montuojant variklius prie fiuzeliažo tektų įrengti papildomas vidines atramas. Be to, taip ir vibracijos patraukiamos toliau nuo lėktuvo salono.

Įdomu tai, kad panaši konfigūracija buvo naudojama ir anksčiau, bet buvo laikoma nesėkminga. Štai 1971 metais pirmam skrydžiui pakilęs VFW-Fokker 614 irgi turi taip ant sparnų sumontuotus variklius, bet tokia jų padėtis dėl ydingos aerodinamikos ribojo maksimalų lėktuvo greitį. Honda daug dirbo Boeing vėjo tuneliuose ir atliko gausybę kompiuterinių simuliacijų, kad sparnai, varikliai ir uodega darniai pasidalintų kokybišku oro srautu.

Tie tyrimai davė rezultatų – HondaJet yra taupesnis už panašius Embraer Phenom 100EV bei Cessna Citation M2. Įdomu, kad inžinierius Fujino nusižiūrėjo HondaJet nosies formą nuo garsaus dizainerio Salvatore Ferragamo kurtų batų. Bet, aišku, ta forma tuomet buvo iki tobulybės nugludinta vėjo tunelyje ir kompiuterinėse simuliacijose. Nors HondaJet kabina ir nosis pasižymi įdomia, kiek keista forma, likusi fiuzeliažo dalis yra tiesi, kad vėliau būtų lengviau pagaminti didesnę HondaJet versiją. Tokią koncepciją – 11 vietų HondaJet 2600 – kompanija parodė 2021-ųjų spalį.

Honda ir toliau tobulina HondaJet lėktuvą. 2018 metais buvo pristatytas HondaJet Elite – šis lėktuvas gali nuskristi toliau, kyla greičiau ir gali gabenti didesnį svorį. Įdomu, kad dėl to Europos aviacijos saugumo agentūra leido HondaJet salone įrengti dar vieną vietą. Todėl dabar JAV registruoti HondaJet yra septynviečiai, Europoje – gali būti aštuonviečiai.

Galbūt jūs norėtumėte įsigyti HondaJet savo kelionėms? Jis kainuoja apie 5,75 milijonus dolerių. Bent jau straipsnio rašymo metu, nes 2018 metais jo kaina siekė 5,2 milijonus. Be to, nemažai kainuoja ir tokio lėktuvo išlaikymas – pagalvokite apie jo saugojimą, atlyginimą pilotams (ar bent vienam pilotui), techninę priežiūrą ir, žinoma, degalus. Tegul HondaJet yra taupesnis už artimiausius konkurentus, bet 1850 km (1000 jūrmylių) kelionei jam vis tiek reikia 849 kg degalų.

Kita vertus, pirkėjų skaičiumi Honda nesiskundžia ir jau pagamino daugiau nei porą šimtų tokių lėktuvų. Aišku, nemaža jų dalis priklauso korporacijoms, o ne privatiems savininkams. Egzistuoja ir medicininio transportavimo versija. HondaJet gavo daug apdovanojimų už inovatyvų dizainą. O Honda kompanijai tai – ne tik gera galimybė žengti į naujas rinkas, bet ir proga tyrinėti kompozitines medžiagas bei aerodinamiką.