1988 metais Vatikano laikraštis L’Osservatore Romano pavadino Dakaro ralį „nepriimtinų įžeidimu žmogaus orumui“. Ir ne šiaip sau – didžioji dalis Dakaro ralio istorijos yra nusagstyta žmonių mirtimis. Didelė dalis jų net nebuvo ralio dalyviai. Patys kruviniausi metai Dakaro ralio istorijoje buvo 1986-ieji ir 1988-ieji.

Iš viso Dakaro ralyje jau žuvo 71 žmogus. 2020-ųjų Dakaro ralis taip pat yra pažymėtas mirties ženklu – po avarijos užgeso portugalo motociklininko Paulo Gonçalveso gyvybė. Vėlesnėje Dakaro ralio istorijos dalyje tragiškų įvykių vis mažiau, nes organizatoriai stengiasi sukurti tokias sąlygas ir taisykles, kad dalyvių ir stebėtojų saugumas būtų kiek įmanoma geriau apgalvotas.

Ir stebėtojų saugumu iš tikrųjų reikia rūpintis. Kaip minėta, Dakaro ralyje jau žuvo 71 žmogus, tačiau tik 29 iš jų iš tikrųjų dalyvavo lenktynėse. Tarp likusių aukų – nelenktyniaujantys komandų nariai, žurnalistai, organizatoriai ir stebėtojai. Tarp jų – ir keturi vaikai.

Thierry Sabine 1986-ųjų Dakaro ralyje. (Yelles M.C.A., Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

1986-ieji buvo itin juodi metai Dakaro ralio istorijoje – žuvo net 7 žmonės. Japonų motociklininkas Yasuo Kaneko žuvo susidūręs su ralyje nedalyvaujančiu automobiliu. Tragiška nelaimė ištiko ir italų motociklininką Giampaolo Marinoni. Šis krito visai netoli paskutinio etapo finišo. Tiesa, atsikėlė ir užbaigė ralį. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad krisdamas Marinoni patyrė kepenų traumą. Ligoninėje prasidėjo infekcija ir lenktynininkas po poros dienų mirė.

Tais pačiais metais Dakaro ralyje įvyko ir dar viena labai skausminga katastrofa. Prasidėjusi smėlio audra nubloškė sraigtasparnį į kopas – žuvo visi 5 jame buvę žmonės. Tarp jų – ir Dakaro ralio sumanytojas bei organizatorius Thierry Sabine.

Tuo tarpu 1988-ieji buvo paženklinti 6 žūtimis Dakaro ralio trasoje. Avariją patyrė prancūzų motociklininkas Jeanas-Claudeas Hugeris, kuris vėliau nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje Prancūzijoje. Apsivertė ir du variklius turėjęs DAF sunkvežimis – inžinierius Keesas van Loevezijnas buvo išsviestas į lauką ir žuvo vietoje. Tuo tarpu kitoje avarijoje prancūzas šturmanas Patrick Canado taip pat buvo išsviestas iš savo Range Rover ir žuvo vietoje.

DAF Turbotwin po avarijos – iš galingo sunkvežimio neliko nieko. (Holger Reineccius, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Trijų dalyvių žūtis yra didžiulė tragedija, tačiau 1988-aisiais žuvo ir trys lenktynėse nesivaržę žmonės. 10 metų mergaitė buvo patrenkta Malyje – ji tiesiog ėjo per gatvę. Kiek vėliau Mauritanijoje neatsargiai manevruojantis filmuojantis automobilis įsirėžė į žiūrovų minią ir pražudė motiną su vaiku.

Tačiau tais 1988 metais Vatikanas kritikavo Paryžiaus-Dakaro ralį ne tik dėl jį lydinčio mirties kvapo. Katalikų bažnyčios galvoms nepatiko tai, kad šis labai brangus renginys, kuriame dalyvauja profesionalūs sportininkai, ritasi per neturtingas Afrikos šalis – „tai yra vulgarus galios ir turtų demonstravimas vietose, kur žmonės miršta nuo bado ir troškulio“, buvo rašoma laikraštyje L’Osservatore Romano. Dakaro ralis, kaip tuomet rašyta Vatikano žiniasklaidoje, nemorali turtingųjų pramoga per neturtingųjų namus nusirita nemorali turtingųjų pramoga. Kita vertus, Dakaro ralis buvo kritikuojamas nuolat ir dėl aplinkosaugos, ir dėl dalyvių saugumo, ir dėl požiūrio į šalis, kurias jis kerta. 

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia