Tomahaukas – tai nedidelis kirvis, naudotas Šiaurės Amerikos indėnų. Tai – bendros paskirties įrankis ir, žinoma, artimos kovos ginklas. Tomahaukai pasižymi itin lengvomis, mažomis galvomis ir tiesiomis rankenomis. Bet ar žinojote, kad techniškai jums matytas tomahaukas nebuvo indėnų išradimas?

Yra žinoma, kad Šiaurės Amerikos čiabuvių kirvuką pirmieji sukūrė algonkinai – didžiausia indėnų tautų grupė, gyvenusi šiaurinėje žemyno dalyje. Deja, indėnai nefiksavo tokių įvykių ir niekas nežino kada tomahaukas buvo sukurtas ar kaip per amžius keitėsi jo dizainas.

Kai Šiaurės Ameriką pasiekė europiečiai, jie, žinoma, smalsiai apžiūrinėo ir indėnų kirvukus. Tačiau jie buvo visiškai kitokie nei tie tomahaukai, kuriuos pažįstate iš senų nuotraukų ar kino filmų. Tai buvo maži akmeniniai kirvukai su galva odine virvele pririšta prie tiesaus koto. Kartais indėnai naudojo ir iš kaulo ar rago pagamintus kirvukus. Tiesą sakant, daugelis indėnų šio daikto net nevadino tomahauku – šį žodį nugirdo ir išplatino anglai.

Indėnai su tomahaukais, 1865 metai. (Wikimedia)

Į žemyną atvykę kolonizatoriai indėnus supažindino su metaliniais įrankiais. Tiesa yra ta, kad indėnai neturėjo technologijų, leidžiančių išlieti bei nukaldinti kirvio galvą. Europiečiai su indėnais dažnai mainydavosi daiktais. Taip į čiabuvių rankas pateko anglų Karališkojo laivyno abordažiniai kirvukai, prancūzų franciskai ir europietiški mėtymo kirviai – jie ir tapo pirmaisiais moderniais metaliniais tomahaukais.

Taigi, tomahaukas, kokį pažįstate jūs, buvo labiau europiečių kolonizatorių nei Šiaurės Amerikos indėnų kūrinys. Nors negalima sumenkinti ir pastarųjų indėlio. Su laiku jie tobulino tomahauko galvos formą, ornamentais puošdavo rankenas. Būta ir ritualinių tomahaukų su integruotomis taikos pypkėmis. Jie tapo europiečių ir indėnų bendravimo simboliu, nes viename gale buvo karui paruošti ašmenys, kitame – taikos pypkė.

19-ojo amžiaus pradžios tomahaukas-pypkė. (Wikimedia)

Frazė „užkasti karo kirvį“ taip pat yra siejama su tomahaukais. Sudarydami taiką indėnai iš tikrųjų užkasdavo tomahauką. Tuo tarpu raudonai nudažyto tomahauko iškėlimas reiškė karo paskelbimą.

Tomahauko kotas įprastai yra iki 60 cm ilgio, galva sveria apie 260-300 gramų (nors pasitaiko ir 570 g sveriančių galvų), ašmenų ilgis siekia apie 10 cm. Kartais tomahaukai turi kalimui pritaikytą pentį, kartais – smaigą artimai kovai. Tomahaukai yra gaminami bei naudojami ir šiandien.

Tomahaukai JAV kariuomenėje naudojami iki šių laikų. Dažniausiai – kaip lengvi kirtimo ir kalimo įrankiai, bet gali būti naudojami ir kaip artimos kovos ginklai. Tomahaukai taip pat populiarūs tarp stovyklautojų, nes yra labai lengvi, bet aštrūs ir patvarūs. Galiausiai, tomahaukų mėtymas į taikinius yra populiari pramoga.

Modernus, 21-ame amžiuje pagamintas tomahaukas. (Bullet308, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Taigi, metalinis tomahaukas nėra (vien) Šiaurės Amerikos indėnų išradimas. Tačiau tai tikrai nesumenkina jų indėlio į šio įrankio populiarumą – juk tomahaukas yra siejamas būtent su jų kultūra. Tiesą sakant, tomahauko istorija yra niekuo neišskirtinis technologijų perdavimo pavyzdys. Kaip europiečiai kinišką paraką pavertė savu, taip indėnai angliškus kirvukus pavertė savais tomahaukais.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia