Artilerijos pabūklai yra labai svarbūs ir šiuolaikinėje karyboje. Nepaisant visų dronų, raketų ir kitų ilgo nuotolio ginklų, haubicos tikrai neprarado savo vietos modernių karinių pajėgų arsenaluose. Jos siūlo santykinai ekonomišką ir patikimą būdą pasiekti toli esantį priešą, bet ir joms reikia priežiūros.
Ar žinote, kad didžiausia akmenų patranka pasaulyje greičiausiai niekada nėra iššovusi? O kodėl daugelio tankų pabūklai yra lygiavamzdžiai?
Haubica – tai artilerijos pabūklas tokių ginklų klasifikacijoje įsitaisęs tarp patrankų ir minosvaidžių. Egzistuoja daugybė skirtingų haubicų – kai kurios yra tempiamos, kitos -savaeigės. Savaime aišku, savaeigiams ginklams reikia daug daugiau priežiūros, nes jie turi variklius, transmisijas, važiuokles ir kitus mechanizmus. Tačiau šiame straipsnyje kalbėsime kita tema – kas kiek laiko reikia keisti haubicos vamzdį?
Kodėl haubicų vamzdžius reikia keisti?
Paprastas atsakymas – jie susidėvi. Staigūs slėgio šuoliai, išspjaunantys sviedinį pirmyn, trintis, karštis – visa tai dėvi vamzdžius ir kitas pabūklo dalis. Britiška tempiama 155 mm haubica M777, naudojama nuo 2005 metų, per minutę gali paleisti 2-4 šūvius (priklausomai nuo to, kaip greitai sukasi 7-8 žmonių įgula, kiek trajektorijos pakeitimų reikia ir t. t.) Tuo tarpu savaeigė vokiška Panzerhaubitze 2000, kokių turi ir Lietuva, per minutę gali paleisti net 10 šūvių, nes turi automatinę užtaisymo sistemą. Tiesą sakant, PzH 2000 gali paleisti net 3 šūvius per 9 sekundes, bet po to haubicai reikėtų šiek tiek pailsėti ir atvėsti. Haubicų vamzdžiai gaminami iš kaldinto plieno, bet jie yra savotiški slėginiai ginklai, kurie pavargsta, kurių graižtvos dyla nuo trinties ir kuriuos po truputį ėda erozija.
Kas vyksta, kai haubicų vamzdžiai priartėja prie savo naudingo tarnavimo laiko pabaigos? Visų pirma, vidinis vamzdžio skersmuo ima didėti, nes plienas po truputį nutrinamas šalin. Kadangi sviedinys padėvėtame vamzdyje nesėdi taip tiksliai kaip naujame, dalis dujų iššvaistoma, o dėl to trumpėja šūvio nuotolis. Be to, haubica tampa nebe tokia taikli ir nuspėjama – du į tą patį taikinį paleisti šūviai gali pataikyti į visai skirtingus taškus. Suprastėja ir sviedinių efektyvumas, nes jie gali skristi ne taip stabiliai, šiek tiek vartydamiesi, ir į taikinį pataikyti ne optimaliu kampu. Išdilęs vamzdis gali turėti įtakos net ir sviedinių saugiklių veikimui. Galiausiai, laiku nepakeitus susidėvėjusio vamzdžio kenčia ir kitos haubicos detalės.
Kas kiek šūvių keičiami haubicų vamzdžiai?
Pagal NATO standartus, haubicos vamzdis keičiamas tada, kai jo vidinis diametras išauga iki tokio, kad tolesnis ginklo naudojimas tampa neefektyvus. 155 mm kalibro haubicoms tas galutinis vidinis diametras yra nuo 157,3 iki 157,6 mm, priklausomai nuo ginklo tipo. Paminėta tempiama haubica M777 turėtų gauti naują vamzdį, kai senasis išdilo iki 157,353 mm (lygiai 64 colių – tai yra amerikietiškas standartas). Tolesnis jos naudojimas būtų galimas, bet dėvėjimasis tik spartėtų ir ginklo taiklumas sparčiai prastėtų.
Karo sąlygomis gali būti sunku dažnai matuoti vamzdžio diametrą, todėl haubicos vamzdžio susidėvėjimas apytiksliai prognozuojamas pagal šūvių skaičių. Įprastai 155 mm haubicos vamzdis gali sėkmingai atlaikyti 2250-2500 kovinių šūvių. Konkrečiai M777 vamzdį rekomenduojama keisti kas 2500 kovinių sviedinių šūvių, PzH 2000 – kas 2000. Kai kurie mokomieji sviediniai yra ne tokie galingi, todėl ne taip agresyviai dilina vamzdį ir jų žala skaičiuojama kaip 25-50 % mažesnė (pavyzdžiui, 4 mokomieji šūviai gali būti prilyginami 3 koviniams).
Ir taip, artileristai iš tikrųjų skaičiuoja kiekvieną šūvį – tai svarbu ne tik dėl haubicų priežiūros, bet ir dėl amunicijos apskaitos. Bet sprendimas keisti vamzdį dažnai priimamas ne tada, kai pasiekiamas tam tikras numatytas šūvių skaičius, o tada, kai nusidėvėjimo simptomai pradeda trukdyti atlikti numatytas užduotis. Ukrainoje M777 haubicų vamzdžiai keičiami netrukus po 2000-ojo šūvio.
.jpg){kind=link}