Kodėl Honda gamino humanoidus?

Humanoidas – tai robotas, turintis žmonėms būdingų bruožų. Humanoidai dažnai turi dvi rankas, kojas ir net kažką, kas primena galvą. Tokie robotai žmones domina šimtus metų. Kurį laiką 21 amžiaus pradžioje Honda ASIMO buvo pažangiausias humanoidas pasaulyje. Tik kodėl Honda gamino tokius robotus?

Honda yra žinomas automobilių gamintojas, bet šios kompanijos vardas puošia daugybę kitų daiktų. Visų pirma, aišku, motociklų – Honda yra vienas iš didžiausių motociklų gamintojų pasaulyje. Tiesa, mažiausias Honda motoroleris buvo sukurtas kaip priedas automobiliui. Honda taip pat gamina įrankius, mažus variklius ir net lėktuvus – HondaJet yra vienas iš populiariausių tokio tipo lėktuvų pasaulyje.

Honda ASIMO programa buvo nutraukta tik 2018 metais. Greičiausiai Honda iš jos pasiėmė viską, ko norėjo. Be to, rinkoje jau yra gerokai pažangesnių humanoidų. ASIMO iš karto nepasislėps muziejuose, bet nebėra parduodamas komerciniams klientams.

Honda humanoidai prieš ASIMO erą

Jei norime suprasti, kodėl Honda ėmėsi humanoidų kūrimo, turime rasti šios veiklos pradžią. Ir tai nebus ASIMO.

ASIMO buvo pristatytas 2000 metais – tikras žingsnis į 21-ąjį amžių. Tačiau pirmieji Honda bandymai sukurti vaikščiojantį robotą buvo atlikti gerokai anksčiau. 1986 metais Honda inžinieriai sukūrė E0 (Experiment0) – 16,5 kg sveriantį robotą, kuris primena žmogaus kojas be kūno. Jis turi lanksčius klubus, kelius ir čiurnas, bet visi tie sąnariai lankstosi tik pirmyn-atgal kaip kokie durų vyriai. Taigi, E0 galėjo eiti tik tiesia linija ir tik ant visiškai plokščio lygaus paviršiaus, prilaikomas lynų. Be to, kiekvienas E0 žingsnis truko apie 5 sekundes.

Tačiau tai buvo pradžia ir kiekvienas sekantis E serijos robotas galėjo daugiau. E1, užbaigtas 1987 metais, jau turėjo lankstesnius sąnarius ir ėjo greičiau. Ankstyvieji E serijos robotai neturėjo nuosavo energijos šaltinio, o štai E5, sukurtas 1992 metais, jau vaikščiojo be laidų (vis tiek su saugumo lynais), bet svėrė 150 kg. Kitais metais užbaigtas paskutinis E serijos robotas E6 netgi galėjo lipti laiptais ir peržengti kliūtis, bet vis dar neturėjo rankų. E serija buvo plėtojama nuo 1986 iki 1993 metų. Per tą laiką pagaminti 7 eksperimentiniai dvikojai robotai, kurių ūgis su kiekvienu nauju modeliu išaugo nuo 1,1 iki 1,74 metrų, o svoris – nuo 16,5 iki 150 kg.

Beje, reikėtų pasakyti, kad tuo metu Honda apie savo kuriamus robotus nekalbėjo. Nebuvo jokių pranešimų spaudai, E0, E1 ar joks kitas E serijos robotas nevaikščiojo prieš televizijų kameras. Projektas buvo vykdomas visiškoje tyloje.

1993 metais E6 pakeitė P1 (Prototype1) – 191,5 cm ūgio robotas, sveriantis 175 kg. Dėl papildomo svorio reikėtų kaltinti rankas ir liemenį. Su P serija Honda pradėjo naują robotų vystymo etapą ir ėmė kurti viršutines humanoidų galūnes. 1996 metais Honda pristatė P2. Ir taip – pristatė.

1996 metais Honda bandymai sukurti praktišką humanoidą pirmą kartą buvo pademonstruoti viešai. P2 tam puikiai tiko, nes, priešingai nei ankstesni robotai, jis turi gerai uždengtus mechanizmus ir kažką, kas primena galvą. Demonstracijoje P2 lipo laiptais ir veržliarakčiu sukiojo veržles. Pasaulis nustebo sužinojęs, kad Honda turi tokį pažangų robotą. Tegul ir nepraktiško 182 cm ūgio bei 210 kg svorio, bet vis tiek – nieko panašaus tuo metu nebuvo. Ir dabar Honda turėjo paaiškinti, kodėl jau dešimtmetį kuria humanoidą.

Kodėl Honda kūrė humanoidus?

Honda norėjo sukurti humanoidą, kuris galėtų gyventi ir dirbti su žmonėmis. Tokį, kuris neturėtų specializuotų užduočių – galėtų ir sulčių įpilti, ir knygą pakelti, ir gamykloje vežimėlį pastumti, ir vartus uždaryti. Honda humanoidas pagal pirminę viziją galėtų būti ir savotiškas liokajus, ir gamyklos darbuotojas, ir kompanionas pagyvenusiems žmonėms. Kadangi mūsų pasaulis yra sukurtas žmonėms, toks universalus pagalbininkas privalo turėtų žmogiškus bruožus. Ratuotas robotas negalėtų lipti laiptais ar perlipti vaikų paliko žaislo, didelis robotas netilptų per duris, žemas – nepasiektų spintelių viršaus. Taigi, Honda kūrė humanoidą.

Tiesa, sunku tikėtis, kad Honda manė, kad humanoidas virs masiškai naudojamu prietaisu. Greičiausiai Honda tiesiog norėjo pastūmėti tokių robotų kūrimą, vaikščiojimo dviem kojomis, rankų robotikos tyrimus. Kartu Honda plėtojo technologijas ir vystė inžinierių bazę, kurios žinias vėliau galėjo naudoti pažangių automobilių kūrime. Galiausiai, toks futuristiškas inovatyvumas gerino kompanijos žinomumą ir skatino robotikos pažangą ir kitose pasaulio dalyse. Bet P2 dar buvo per didelis.

1997 metais pristatytas P3 buvo vos 130 kg svorio ir 160 cm ūgio. Be to, priešingai nei jo pirmtakas, P3 buvo valdomas ne kompiuteriu, o pulteliu. P3 buvo daug stabilesnis ir galėjo vaikščioti ilgiau. 2000 metais pristatytas P4 buvo stipriai patobulintas P3. Jis buvo lankstesnis ir dar lengvesnis – šis humanoidas sveria tik 80 kg.

ASIMO – pažangiausias savo laikų humanoidas

2000 metais pristatytas Honda ASIMO iš karto tapo pažangiausiu humanoidu pasaulyje. 120 cm ūgio ir 54 km svorio robotas buvo praktiško dydžio. Be to, jis gavo pirštus – ankstesni P serijos robotai jų neturėjo. Bet didžiausios inovacijos slypėjo ASIMO prote.

ASIMO šalme – dvi kameros, o kūne – visa eilė skirtingų jutiklių. Jų dėka ASIMO gali autonomiškai orientuotis aplinkoje, stebėti žmones. 2004 metais ASIMO paaugo iki 130 cm ūgio ir pradėjo bėgioti. Netrukus robotas skaitė žmonių veido išraiškas ir gestus. Honda nuolat tobulino ASIMO ir jis pasiekė išties nemažai.

ASIMO vardas, beje, yra Advanced Step in Innovative Mobility akronimas (Pažangus žingsnis link inovatyvaus mobilumo). Tačiau kartu tai – pagarbos ženklas autoriui Isaacui Asimovui, kuris savo darbuose išvystė tris robotikos taisykles.

ASIMO išmoko skaityti žmonių kūno kalbą, atpažinti, kada žmogus yra pavojingai arti, atsistoti, spausti ranką. Įvairiose demonstracijose ASIMO dažnai šoko ar spardė kamuolį. Paskutinė ASIMO versija galėjo įsibėgėti iki 9 km/val. – neblogas greitis tokiam mažam dvikojui. Honda siūlė ASIMO įvairiems universitetams, mokslinių tyrimų centrams ir jis išgarsėjo visame pasaulyje. Tačiau galiausiai 2018 metais projektas buvo uždarytas.

Honda iš humanoidų išspaudė viską, ką galėjo. Dabar pasaulyje yra daug už ASIMO pažangesnių robotų. ASIMO ir ankstesni Honda robotai padėjo geriau suprasti, kaip humanoiduose galima atkartoti žmogaus ėjimo biomechanizmą. Jis yra daug sudėtingesnis nei mums atrodo – mes ne šiaip statome vieną koją priešais kitą, bet ir stabilizuojame pėdas, linguojame klubais, stabilizuojame kūno padėtį pėdomis, jaučiame pusiausvyrą. Nukopijuoti tai robotikoje nepaprastai sudėtinga. Be to, ASIMO padėjo geriau suprasti tai, ko norėtume iš robotų, kokių detalių – tiek techninių, tiek programinių – jiems reikėtų, kad įsileistume juos į namus.

Kodėl ASIMO netapo masinių produktu? Nes toks robotas kainuoja šimtus tūkstančių eurų. Be to, pilnai įkrautas jis dirba iki 1 valandos laiko (ankstesni dirbo bent dvigubai trumpiau). Bet didžiausia kliūtis humanoidų įsitvirtinimui žmonių namuose išlieka programinė įranga. ASIMO programa ir valdymas tiesiog nebuvo pritaikyti žmonėms, kurie nėra artimai susiję su robotika. Galbūt nauji šuoliai dirbtinio intelekto srityje kada nors pašalins šias problemas, bet dar ne dabar. Menka pagalba iš roboto, kurį turi užprogramuoti, kad jis galėtų tai atidaryti langą.

Beje, robotus kuria ne tik Honda, bet ir daugybė kitų automobilių gamintojų, įskaitant Tesla, Hyundai, Toyota ir kitus. Robotikos tyrimuose išmoktas pamokas jie nori pritaikyti kuriant autonominius automobilius ir kitas ateities asmeninio mobilumo priemones.