Kodėl laivų sraigtai dažnai gaminami iš bronzos?

Didelio laivo korpusas dažniausiai yra suvirintas iš plieno plokščių. Aišku, mažesni laivai gali būti statomi iš kompozitinių medžiagų, medienos, aliuminio. Bet didieji laivai beveik be išimčių yra plieniniai. Plienas yra pigi ir tvirta medžiaga, tai kodėl tuomet laivų sraigtai dažnai gaminami iš bronzos?

Kalbant apie medžiagas, ar žinote kodėl šovinių tūtelės dažniausiai gaminamos iš žalvario? O kas yra tas išgirtas chirurginis plienas?

Aišku, ne visi laivų sraigtai yra bronziniai. Kartais naudojamas ir nerūdijantis ar paprastas plienas, kitos medžiagos. Bet bronziniai sraigtai yra labai populiarūs. Bronzos metalurgija gali būti labai įvairi, bet pamatai – vario ir alavo lydinys. Laivų sraigtai dažnai gaminami iš nikelio, aliuminio ir bronzos arba mangano ir bronzos lydinių. Žmonės tiesiog viską yra linkę supaprastinti ir pamatę bronzinę laivo propelerio spalvą tapatina ją su medaliu trečiai vietai apdovanoti.

Laivo sraigtas turi būti tvirtas, atsparus korozijai ir, pageidautina, nebrangus. Labai svarbu, kad jis tarnautų ilgai, nes sraigto keitimui įprastai reikia sausojo doko ir nemažai laiko, kurį laivas pelningiau praleistų dirbdamas.

Plienas yra pigus, bet jis nėra atsparus korozijai. Taip, laivų korpusai dažniausiai yra plieniniai, bet jie yra padengti storu dažų sluoksniu. Dažyti sraigtą nėra didelės prasmės, nes ta danga greitai bus nuvalyta trinties ir kavitacijos. Sraigtui sukantis aplink jį susidaro maži dujų burbulai, kurie pulsuoja ir, galima sakyti, sprogsta. Kavitacija sukelia ir metalų eroziją, todėl joks dažų sluoksnis prieš ją tiesiog neatsilaikytų ir paprasto plieno sraigtas liktų neapsaugotas nuo sūraus vandens.

Nerūdijantis plienas yra geresnė išeitis ir jis kartais yra naudojamas. Didžiausia jo problema – kaina. Nerūdijantis plienas retai naudojamas ir automobilių kėbulų gamybai, nors visi norėtume išvengti tos nelemtos korozijos. Aukštesnę nerūdijančio plieno sraigtų kainą nulemia ne tiek žaliavų kaina, kiek gamybos kaštai.

Kas lieka? Aliuminis per minkštas, kompozitinės medžiagos per brangios arba per trapios. Taigi, lieka bronza. Šį lydinį žmonija naudoja jau tūkstančius metų, ilgą laiką tai buvo tvirčiausias ir kiečiausias žmonėms žinomas metalas. Bronza gali būti labai atspari korozijai, ją santykinai lengva apdirbti, o šiuolaikinės metalurgijos žinios leidžia tiksliai keisti šio metalo savybes.

Apskritai, vario lydiniai – tiek žalvaris, tiek bronza – laivyboje naudojami labai plačiai, nes yra atsparūs suraus vandens keliamiems iššūkiams. Bronza yra tankesnė už nerūdijantį plieną, todėl bronziniai sraigtai yra sunkesni, bet jie, regis, yra atsparesni kavitacijos sukeliamai erozijai. Galiausiai, bronzinius sraigtus lengva taisyti, jei jie yra patiria mechaninių pažeidimų – šis metalas yra gana lengvai apdirbamas.

Populiariausi lydiniai laivų sraigtams tikriausiai yra nikelio-aliuminio-bronza ir mangano bronza. Kai yra nauji, tokie sraigtai blizga bronzos spalva, bet vėliau tą žvilgesį, aišku, praranda.