PRND – kodėl pradedant važiuoti automatinės transmisijos svirtis traukiama atgal?

Jei jūsų automobilis turi mechaninę transmisiją, pirmą bėgį greičiausiai jungiate pavarų perjungimo svirtį stumdami pirmyn. Tuo tarpu automobilyje su automatine transmisija tą svirtį greičiausiai trauksite link savęs, kol pasieksite D padėtį. Kodėl standartinė automatinės pavarų dėžės schema yra PRND, o ne, pavyzdžiui, DNRP?

Nesuprantate, apie ką kalba? Dauguma mechaninių pavarų dėžių turi tokią perjungimo schemą:

Kaip matote, pirmas bėgis pasiekiamas stumiant svirtį į kairę ir pirmyn. Žinoma, yra išimčių – vadinamosios šuns kojos schemos, kuriose pirmas bėgis yra arčiau vairuotojo, egzistuoja, bet lengvuosiuose automobiliuose yra retos.

Na, o įprasta automatinės transmisijos svirties schema atrodo taip:

Ji dažnai yra gana vingiuota, bet kelias nuo P (stovėjimo) iki D (važiavimo) padėties dažnai driekiasi atgal – matoma PRND schema.

Reikia pasakyti, kad tai nėra vieninteliai transmisijų svirčių mechanizmai ir schemos. Prie vairo montuotos svirtys turėjo įvairias schemas, kaip ir ankstyvieji automobiliai. Be to, automatinės transmisijos kartais net neturi svirčių – jas pakeičia pasukami jungikliai ar mygtukai. Šiame straipsnyje kalbėsime apie dažniausiai sutinkamą automatinės pavarų dėžės perjungimo svirties schemą PRND.

Kodėl PRND, o ne DNRP?

Iš tikrųjų, PRND schema yra pati logiškiausia, saugiausia ir patogiausia, todėl ji praeito amžiaus viduryje ir tapo standartu. Dabar tai nebėra taip svarbu, nes svirtys dabar dažniausiai yra tik elektriniai jungikliai, bet šis standartas susiformavo, kai tarp svirčių ir pavarų dėžių egzistavo tik mechaninės jungtys. Jei trumpai, tokia schema sumažina netyčinio ir potencialiai pavojingo bėgių perjungimo tikimybę.

P – tai stovėjimo; R – atbulinės eigos; N – neutrali; D – važiavimo padėtis.

Kelyje netyčinis transmisijos perjungimas iš D į P ar R bent jau senesniuose automobiliuose gali turėti katastrofiškų padarinių. Dabar gamintojai apie tai pagalvoja ir transmisijos turi tam tikrus saugiklius. Be to, dabar naudojamos elektroninės sistemos, kurios tiesiog neįjungtų atbulinio bėgio, kai automobilis rieda pirmyn. Bet anksčiau PRND schema padėjo išvengti tokių potencialiai pavojingų ar brangių klaidų.

Stovėjimo funkcija mechaninėse transmisijose nėra sutinkama, bet automatinėms ji yra labai naudinga. Palikus svirtį D padėtyje, automobilis galėtų nuriedėti į nuokalnę. Kai kurie automobiliai net neleidžia iš spynelės ištraukti raktelių, kol transmisija nėra perjungta į P padėtį. Netyčinis transmisijos perjungimas į P ar R kelyje galėtų ką nors sulaužyti ar net sukelti avariją.

PRND schema sumažina netyčinio perjungimo iš D į R ar P tikimybę. Visų pirma, tarp D ir kitų padėčių yra neutrali – perjungimas iš D į N nėra toks grėsmingas. Antra, automobiliui bėgėjantis inercija viską stumia atgal. Jei D padėtis būtų prietaisų panelės pusėje, automobiliui bėgėjantis inercijos veikiama vairuotojo ranka galėtų netyčia truktelti svirtį į R ar P. Standartinėje PRND schemoje svirtis inercijos tiesiog spaudžiama toliau nuo R ir P padėčių. Sakysite, kam tą ranką ten laikyti, bet gamintojai stengiasi sumažinti vairuotojo klaidos tikimybę.

Kaip minėta, dabar tai nebėra taip pavojinga, bet vis tiek niekas nenori staigiai bėgėdamasis netyčia įjungti neutralią pavarą. Be to, dabar tai yra nusistovėjęs standartas, o standartai žmonėms patinka – įlipus į išsinuomotą automobilį nereikia kovoti su savo raumenų atmintimi.