Mūsų automobiliai yra labai aptakūs. Tai padeda pasiekti geresnes dinamines savybes ir sutaupyti energijos. Pavyzdžiui, tik pažiūrėkite į Tesla Model S – aerodinaminių šio automobilio savybių pavydi ne vienas pramonės gigantas. Bet kodėl sunkvežimiai ir autobusai nėra tokie aerodinamiški? Juk jiems taip pat labai svarbu sutaupyti degalų ir efektyviai pasiekti maksimalų leistiną greitį.
Jei pažvelgtumėte į jau pristatytus elektrinius sunkvežimius, tokius kaip Tesla Semi, Nikola One, Cummins Aeos ir kitus, pastebėtumėte, kad aerodinaminiam efektyvumui skiriamas kur kas didesnis dėmesys nei buvo iki šiol. Bet kodėl? Kodėl dabartiniai sunkvežimiai ir autobusai primena keliu riedančias plytas?
Iš tikrųjų, yra ne visai taip. Sunkvežimių ir autobusų gamintojai didelį dėmesį kreipia į aerodinamiką, nes tai vežėjams padeda sutaupyti. Sunkvežimių ir autobusų kėbulų kampai yra suapvalinti, vengiama aštrių linijų, ant ratų dažnai dedami gaubtai, o ir veidrodėliams dažnai suteikiamas aptakus korpusas. Iš tikrųjų, sunkusis transportas per pastarąjį dešimtmetį tapo kur kas aerodinamiškesnis, nors stebint iš šalies taip gali ir neatrodyti.
Pažvelgę į vilkiko priekį pastebėtumėte, kad jis iš tikrųjų yra pakankamai lygus, turi užapvalintus kampus ir, dažnai, aerodinaminius elementus abiejuose šonuose. Taip pat svarbi ir puspriekabė. Nuo atstumo tarp puspriekabės ir vilkiko kabinos galo priklauso labai daug – kuo mažesnis šis tarpas, tuo su mažesniu oro pasipriešinimu turės kovoti sunkvežimis. Puspriekabės šonai taip pat yra dengiami aerodinamiką gerinančiais elementais. Galiausiai, vis dažniau kelyje galima sutikti ir puspriekabių su išlenktu viršumi – taip oro srautas tolygiau pasiekia sunkvežimio galą.
Autobusų gamintojai aerodinamikai taip pat skiria didelį dėmesį. Visi autobuso kėbulo kampa visuomet yra užapvalinti, veidrodėliai turi labai aptakius gaubtus, o ir šoniniai paviršiai visuomet yra labai lygūs. Taip daroma ne tik dėl ekonomiškumo, bet ir triukšmo – aerodinamiškesnių autobusų keleiviai gali mėgautis tylesnėmis kelionėmis.
Tačiau sunkvežimiai ir autobusai vis tiek nėra tokie aerodinamiški, kokie galėtų būti. Kodėl? Iš dalies taip yra dėl siekio kiek įmanoma efektyviau išnaudoti turimą erdvę. Sunkvežimių ir autobusų ilgis yra ribotas. Aerodinamiškas vilkikas yra ilgesnis už įprastą, todėl gali tempti tik trumpesnę puspriekabę. Trumpesnė puspriekabė reiškia, kad sunkvežimis gali vežti mažiau krovinio, o tuomet jau net kalbėti apie sutaupytus degalus ar laiką neverta. Iš esmės dėl to europietiški sunkvežimiai ir skiriasi nuo amerikietiškų – JAV tokie griežti junginio ilgio reikalavimai nėra taikomi. Aerodinamiška kabina beveik garantuotai būtų siauresnė – tik pažiūrėkite, kiek nedaug vietos Tesla Semi kabinoje.
Taip pat reikia galvoti ir apie sunkvežimio ar autobuso kainą. Tikėtina, kad su visais aerodinaminiais elementais sunkusis transportas būtų gerokai brangesnis nei yra dabar. O juk reikia atsižvelgti ir į vidutinį šių mašinų greitį – aerodinaminis efektyvumas svarbiausias važiuojant greitkelio greičiais. Taigi, minusai praktiškai atsveria pliusus.
Kita vertus, tikėtina, kad ateityje sunkvežimių gamintojai ieškos aerodinamiškesnių formų. Elektrinių sunkvežimių atėjimas turėtų užtikrinti šį postūmį, o galbūt su laiku keisis ir nusistovėjusios taisyklės.
Taip pat skaitykite:
Nikola One – elektrinis sunkvežimis, kuris elektrą sau gaminsis pats;
Tesla Semi – itin aerodinamiškas vilkikas;
GM Bison – koncepcinis sunkvežimis iš 1964-ųjų.
