Keistas eksperimentinis laivas Sea Shadow norėjo būti nematomas

STEALTH – šiuo žodžiu apibūdinamos technologijos, paverčiančios lėktuvus, laivus ir kitas mašinas nepastebimas arba sunkiai pastebimas radarams. Sea Shadow buvo pirmas toks laivas, tačiau galiausiai jis tapo nereikalingu.

1981 metais pirmam skrydžiui pakilo pirmas karinis STEALTH lėktuvas Lockheed F-117 Nighthawk. Tai buvo ypatingai keistai atrodantis dvimotoris orlaivis, pasižymėjęs daugybe kampų. Tie kampai, aišku, buvo suformuoti ne be reikalo – F-117 neturėjo statmenų paviršių, kurie galėtų atspindėti radaro bangas. Tai leido Nighthawk būti itin sunkiai pastebimam. Kartu tai suteikė galimybę tobulinti STEALTH technologijas ir pritaikyti jas kitose mašinose.

1978 metais vienas iš Lockheed darbuotojų norėjo nufotografuoti slaptą F-117 pirmtaką prototipą Have Blue. Tačiau fotoaparatas niekaip negalėjo susifokusuoti į šį lėktuvą. Kad ir kokios pažangios būtų STEALTH technologijos, lėktuvus vis tiek galima pamatyti savo akimis ir nufotografuoti. Todėl ši keistenybė atkreipė Lockheed inžinierių dėmesį – kodėl kamera negali susifokusuoti į priešais stovintį lėktuvą?

Pasirodo, ta kamera naudojo į sonarą panašų prietaisą, kuris padėjo jai aptikti trimačius objektus ir į juos susifokusuoti. Tačiau daugybė nuožulnių Have Blue paviršių tiesiog sklaidė tas garso bangas ir jos negalėjo atsispindėti atgal į fotoaparatą. Tiksliau tariant, Have Blue fiuzeliažas darė tai, kam ir buvo sukurtas, tačiau šįkart slėpėsi ne nuo karinio radaro, o nuo automatinio kameros fokusavimo.

Inžinieriai greitai sumojo, kad gebėjimas pasislėpti nuo sonaro būtų labai svarbus povandeniniams laivams. Lockheed dirbtuvėse jie sukūrė mažą modelį, kuris pasižymėjo Have Blue formomis ir išties buvo sunkiai pastebimas sonaru. Tačiau JAV Karinis jūrų laivynas šia idėja nesusidomėjo. Vietoje to, jie svajojo apie paviršinį karo laivą, kurį būtų sunku pastebėti ir sonarais, ir radarais. Prireikė šiek tiek laiko ir daug diskusijų, kol galiausiai 1982 metais JAV Laivynas, Gynybos ministerijos technologijų skyrius DARPA ir Lockheed sutarė dėl naujo eksperimentinio laivo statybos.

Tos statybos, kurios žinoma, buvo labai slaptos, prasidėjo 1983 ar 1984 metais, kainavo apie 50 milijonų dolerių ir buvo užbaigtos 1985-aisiais.

Sea Shadow – nematomas laivas, kurio nėra

Techniškai, Sea Shadow (IX-529) nebuvo karinis laivas – jis neturėjo ginklų ir prie vardo negavo JAV Laivyno raidžių USS. Tačiau tai buvo JAV Karinio jūrų laivyno laivas, kurio technologijos buvo kruopščiai slepiamos. Todėl jokiuose viešuose dokumentuose Sea Shadow neegzistavo.

Tačiau iš tikrųjų jis buvo surinktas pasineriančioje baržoje HMB-1, kur vėliau buvo ir laikomas. Kodėl Sea Shadow nebuvo pastatytas įprastoje laivų statykloje? Nes tai buvo ypatingai slaptas projektas, kuriamas Šaltojo karo metais.

Sea Shadow turėjo daug įdomių savybių. Visų pirma, nuožulnus ir kampuotas jo korpusas buvo pagamintas iš anglies pluoštu sustiprinto plastiko. Jo ilgis siekė 49,99 metrus, plotis – 20,73 m. Tam, kad vandenį skrostų kiek įmanoma mažesnė laivo dalis, Sea Shadow turėjo du povandeninius korpusus, kurie palaikė jo plūdrumą. Juose buvo sumontuoti du į priešingas puses besisukantys sraigtai ir unikalūs labiau jau lėktuvus primenantys laivo valdymo elementai. Ir Sea Shadow buvo beprotiškai stabilus – jis galėjo plaukioti ir 5,5 metrų aukščio bangomis pasišiaušusioje jūroje.

Sea Shadow turėjo dyzelinį variklį, bet jis veikė kaip generatorius ir laivo sraigtus suko elektriniai varikliai. Sea Shadow galėjo išvystyti 14,2 mazgų (26,3 km/val.) greitį. Jis  niekada nebuvo greičiausias, tačiau tokie reikalavimai jam ir nebuvo keliami.

Sea Shadow nebuvo sukurtas ilgoms kelionėms, todėl jo vidus buvo įrengtas labai paprastai. Žinoma, kapitono tiltelis turėjo pažangią įrangą, bet 4-10 žmonių įgula galėjo naudotis tik paprastomis lovomis, stalu, šaldytuvu ir mikrobangų krosnele. Teoriškai Sea Shadow galėjo gabenti 64 tonų svorio krovinius, bet šia galimybe niekada nebuvo naudojamasi.

Sea Shadow niekada neturėjo tapti tikru kariniu laivu. Niekas nė nesvarstė galimybių jį apginkluoti. Šis laivas turėjo tik vieną funkciją – išbandyti naujovišką korpuso formą ir medžiagas.

Sea Shadow bandymai

Bandomas Sea Shadow plaukiojo netoli Santa Kruzo salos prie Kalifornijos krantų. Ir išskirtinai tik naktį. Eksperimentų metu laivyno lėktuvai skraidė virš Sea Shadow, bandydami jį aptikti įvairiomis priemonėmis. Vienas iš Sea Hunter kūrėjų Benas Richas vėliau prisiminė, kad vieną naktį lėktuvas virš Sea Hunter praskrido 57 kartus ir laivą pastebėjo tik dukart. Ir abu kartus laivas lėktuvą pastebėjo anksčiau nei šis jį, todėl karinėje situacijoje tas lėktuvas būtų buvęs numuštas. Net ir žinodami tikslias laivo koordinates pilotai sunkiai aptikdavo Sea Shadow dėl to nuožulnaus ir puikiai variklio šilumą slepiančio korpuso.

Bandymai truko iki 1986 metų, kai buvo nutraukti siekiant apkarpyti išlaidas. Tiesa buvo ta, kad nors Sea Shadow buvo sunkiai pastebimas iš oro, laivai jį surasdavo – karinių laivų ekranuose buvo matomas vandens plotas be bangų, o tai nėra įprasta. Sea Shadow galėjo imituoti nuo bangų atsispindintį radaro signalą, tačiau tuomet būtų lengva aptikti jo skleidžiamas elektromagnetines bangas.

Bandymai buvo atnaujinti 1993 metais, kai Sea Shadow pagaliau atsikratė paslapties šydo ir tapo viešu – tik tada jis pradėjo plaukioti dienos metu. 1994 metais bandymai vėl buvo nutraukti. 1995 metais programą sukrėtė skandalas – į pensiją išėjęs Lockheed inžinierius buvo pričiuptas pardavinėjantis visą šūsnį slaptų dokumentų, įskaitant ir slaptą informaciją apie Sea Shadow. Pirkėju apsimetęs FTB agentas prisistatė Prancūzijos vyriausybės atstovu ir inžinieriui teko dviems metams keliauti į kalėjimą. Paskutinį kartą Sea Shadow bandymai vyko 1999-2005 metais.

Metalo laužas Sea Shadow

2006 metais Laivynas nusprendė, kad Sea Shadow jiems daugiau nebereikės. Nuspręsta, kad geriausia būtų jį ir jo baržą atiduoti kam nors, kas juos paverstų muziejumi. Tačiau investuotojas taip ir neatsirado. Tam būtų reikėję didžiulės sumos pinigų – laivą gavusi organizacija būtų įsipareigojusi jį restauruoti taip, kad jis neterštų aplinkos ir būtų saugus lankytojams. Galiausiai 2012 metais Sea Shadow virto metalo (ir plastiko) laužu.

Tačiau Sea Shadow nebuvo pamirštas. STEALTH pamokos, kurias JAV Karinis jūrų laivynas išmoko iš Sea Shadow, buvo pritaikytos kuriant visą eilę kitų laivų – Arleigh Burke, Zumwalt ir San Antonio klasių kariniai laivai buvo kuriami pasitelkus informaciją iš Sea Shadow projekto. Tuo tarpu dvigubo korpuso forma bei valdymo mechanizmai buvo pritaikyti Impeccable ir Victorious vandenynų tyrimo laivams.