Didesniu nei 300 km/h greičiu lekiantys Formulės 1 bolidai po savęs dažnai palieka dideles žiežirbų uodegas. Nors tai gali atrodyti pavojingai, iš tikrųjų bolidai yra sukurti turint tai omenyje. Tačiau kodėl jie žiežirbuoja? Ir ar žinojote, kad iš pažangių medžiagų pagaminti bolidai turi ir iš medienos pagamintų detalių?

Žiežirbas kelia visų komandų bolidai. Tiesa, kai kurie, atrodo, šitaip žiūrovus džiugina dažniau nei kiti. Akivaizdu, kad taip yra dėl to, kad bolidas liečia trasos paviršių, o tos žiežirbos yra mažytės degančios dalelės. Tarptautinės automobilių federacijos ekspertai tas žiežirbas akylai stebi, tačiau pačios jos jokio pavojaus nekelia.

Formulės 1 bolidai turi labai žemą važiuoklę, nes tai gerina aerodinamines savybes ir suteikia stabilumo. Po plokščiu bolido dugnu tekantis oras kuria prispaudžiamąją jėgą. Tačiau, jei bolidas dugnu paliestų trasos paviršių ir šis oro srautas staiga nutrūktų, prispaudžiamoji jėga netikėtai sumažėtų ir automobilis galėtų prarasti stabilumą. Tai – oficiali Ayrtoną Senna pražudžiusios avarijos priežastis. Būtent todėl Tarptautinė automobilių federacija įvedė reikalavimą, kad kiekvienas bolidas turėtų specialias apačioje tvirtinamas plokštes, kurios neleistų bolidui staiga visiškai nutūpti tiesiai ant trasos paviršiaus. Taigi, net maksimaliai prispaustas bolidas su asfaltu liečiasi tik minėta pakankamai siaura plokšte, aplink kurią vis tiek gali tekėti oras.

Žiežirbas kelia titaniniai dugno plokštės tvirtinimo elementai. Jabroc plokštė po 1997-ųjų Williams FW19 bolidu – tai, galima sakyti, yra fanerinė lenta. (David Miras, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Šiai plokštei taikomi griežti reikalavimai. Jos storis prieš lenktynes privalo būti 10 mm – vienodas plokštės storis turi būti išlaikomas per visą jos ilgį. Jos plotis turi būti 300 mm, o ilgis priklauso nuo bolido išmatavimų. Taisyklėse nurodyta, kad ši plokštė privalo prasidėti 330 mm už priekinės ašies ir tęstis iki pat galinės ašies. Savaime aišku, ji turi būti tvirtinama pačiame bolido centre.

Įdomu tai, kad ši plokštė pati savaime nėra aerodinaminis įrenginys. Ji turi būti pritvirtinta taip, kad tarp jos ir bolido nebūtų jokio tarpo. Ši plokštė tiesiog neleidžia bolidui visiškai prisispausti prie asfalto, nes tai būtų pavojinga. Komandos nori, kad jų bolidai būtų kiek įmanoma žemesni ir generuotų kiek įmanoma stipresnę prispaudžiamąją jėgą, tačiau taisyklės nurodo, kokį vidutinį atstumą nuo asfalto bolidas privalo išlaikyti. Taigi, ši plokštė padeda Tarptautinės automobilių federacijos pareigūnams patikrinti, ar taisyklės nebuvo pažeistos – matuojama, kiek per lenktynes ta plokštė sudilo. Taisyklės nurodo maksimalų leistiną nusidėvėjimą, kurį viršijus laukia diskvalifikacija. Taip 1994-aisiais yra nutikę ir pačiam Michaelui Schumacheriui.

Po Formulės 1 bolidu tvirtinama plokštė, kurios dėvėjimosi greitis padeda nuspręsti, ar bolido važiuoklė yra per žema. (Morio, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Taigi, ta plokštė yra skirta dėvėjimuisi, bet iš kur tos žiežirbos? Žiežirbas kelia titaniniai tvirtinimo elementai. Kuo daugiau žiežirbų – tuo labiau bolidas dilina minėtą plokštę. Tai yra tarsi indikatorius, padedantis nuspėti bolido važiuoklės aukštį – jei žiežirbų lenktynių metu yra labai daug, tikėtina, kad bolidas važiuoja pavojingai arti asfalto ir komandos gali laukti problemos.

Tačiau pati plokštė nėra pagaminta iš titano. Tiksliau, ji nėra pagaminta iš jokio metalo – tai yra buko medienos kompozitas, žymimas prekės ženklu Jabroc. Ši medžiaga iš esmės yra buko fanera – į specialią dervą klojami ploni buko medienos sluoksniai, tuomet šis sumuštinis yra suspaudžiamas, kad pasiektų vientisą tankį. Jabroc plokštės homogeniškumas yra labai svarbus – juk reikia, kad jos dilimas būtų prognozuojamas ir vienodas. Būtų paprasčiausiai nesąžininga, jei vieniems bolidams tektų mažesnio tankio plokštės, kurios greičiau diltų.

Jabroc plokštė po 1997-ųjų Williams FW19 bolidu – tai, galima sakyti, yra fanerinė lenta. (Morio, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Dylančios dugno plokštės yra naudojamos ne tik Formulėje 1. Jas taip pat pamatytumėte ir Formulėje 3000, Formulėje 3, Le Mano ištvermės lenktynėse ir kai kuriose kitose automobilių sporto šakose.

Taip pat skaitykite:

Kaip veikia Formulės 1 stabdžiai? Iš ko jie pagaminti?

Kokius degalus naudoja Formulės 1 bolidai?

Ar žinojote, kad Formulės 1 lenktynininkai bolide malšina troškulį?

Kodėl kiekviena Formulės 1 komanda lenktynėse turi po du bolidus?

Keista priežastis, kodėl slikai Formulėje 1 net 10 metų buvo uždrausti;

Kiek mygtukų turi nauji Formulės 1 bolidų vairai?

Formulėje 1 dalyvavo ir moterys;

Kodėl Formulės 1 bolidai bandymuose važinėja apkarstyti keistomis grotomis?

Kodėl Formulės 1 čempionatas taip vadinasi? Kas yra ta Formulė – bolidas ar lenktynės?

Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia