Boeing 747 ilgą laiką buvo didžiausias komercinis keleivinis lėktuvas pasaulyje. Pirmam skrydžiui jis pakilo dar 1969 metais ir buvo plačiai aptarinėjamas, kaip įspūdingas inžinerijos pasiekimas. Kalbant apie Boeing 747 visada buvo pabrėžiamas jo dydis, tačiau kai kurios versijos buvo mažesnės už kitas. Štai mažiausia šio lėktuvo modifikacija 747SP atrodo gal net juokingai.

Boeing 747 pakanka vos 2,82 km ilgio pakilimo tako. Jokia kita keleivinė 747 versija taip greitai neatsiplėšia nuo oro uosto asfalto. (Konstantin von Wedelstaedt, Wikimedia (GFDL 1.2)

Boeing 747 gamyba baigėsi 2022-ųjų gruodį. Iš viso per 54 metus pagaminti 1574 įvairių 747 versijų lėktuvai. Nors Boeing 747 skraidys dar bent porą dešimtmečių, akivaizdu, kad milžiniškų komercinių lėktuvų era baigiasi. Nebegaminamas ir dar didesnis dviaukštis Airbus A380. Žinoma, dar kartą kviečiu paskaityti ir apie didžiausią lėktuvą Antonov An-225 Mriya, kuris buvo sunaikintas per Rusijos karą prieš Ukrainą.

Boeing 747 dydis

Boeing 747 buvo sugalvotas septintojo dešimtmečio pradžioje, kai pasaulyje buvo stebimas spartus komercinės aviacijos augimas. Žmonės vis dažniau keliavo lėktuvais, o avialinijos turėjo varžytis dėl keleivių dėmesio. Tai kėlė šiokių-tokių problemų. Visų pirma, oro uostai negalėjo augti taip grietai, kaip būtų norėję skrydžių organizatoriai. Antra, populiariausi lėktuvai pasižymėjo santykinai dideliais naudojimo kaštais. Vienos didžiausių oro linijų Pan Am ėmė prašyti savo pagrindinio lėktuvų tiekėjo Boeing didesnio lėktuvo, kuris pasižymėtų 30 % mažesniu kaštų ir keleivių skaičiaus santykiu. Buvo manoma, kad bent 2,5 kartus už Boeing 707 didesnis lėktuvas padėtų sumažinti ir orlaivių kamščius oro uostuose.

Boeing ėmėsi darbo ir 1966 metais Pan Am oficialiai užsakė 24 naujus Boeing 747-100 lėktuvus už 525 milijonus dolerių. Šios oro linijos labai aktyviai įsitraukė į naujo lėktuvo kūrimą ir galėjo diktuoti kai kurias jo charakteristikas. Įdomu tai, kad tuo metu daug vilčių buvo dedama į viršgarsinius komercinius lėktuvus ir buvo manoma, kad jie lėtesnius keleivinius orlaivius greitai pavers nebereikalingais. Todėl 747 programa turėjo planą B – naujas milžinas privalėjo būti lengvai konvertuojamas į krovininį lėktuvą. Būtent dėl to pilotų kabina buvo iškelta į trumpą antrąjį aukštą – kad visą lėktuvo nosį būtų galima paversti milžiniškomis durimis kroviniams.

Boeing 747 prototipas demonstruojamas visuomenei. (SAS Scandinavian Airlines, Wikimedia)

Boeing 747 prototipas pirmą kartą viešai parodytas 1968-ųjų rugsėjo 30 dieną. Žmonės buvo šokiruoti – buvo spėliojančių, ar toks milžinas apskritai gali pakilti nuo įprastų oro uosto takų. Pirmasis plataus fiuzeliažo komercinis lėktuvas pasaulyje Boeing 747 pirmam skrydžiui pakilo 1969 metų vasario 9 dieną. Keleivius 747 pradėjo skraidinti 1970 metais. Skraidina iki šiol, ir skraidins dar bent porą dešimtmečių.

Aišku, per daugiau nei pusę amžiaus Boeing 747 stipriai keitėsi, buvo atnaujinamas, pritaikytas įvairioms užduotims. 747-100/200 tipinė talpa siekė 366 keleivius, 747-300 – 400, 747-400 – 416, o didžiausioje 747-8 versijoje telpa jau 467 keleiviai.

Įprasto ilgio Boeing 747-100. (EC-DIA, Wikimedia (CC BY 2.0)

Įdomu, kad visi paminėti lėktuvai, išskyrus 747-8 yra to paties ilgio – 70,7 m. Tik 2012 darbą pradėjęs 747-8 išaugo iki 76,24 metrų ilgio.

Boeing 747 dydis ir su tuo susiję mažesni kaštai kiekvienai sėdynei yra didžiausias šio lėktuvo privalumas. Tačiau pastebėsite, kad pirmasis klasės lėktuvas 747-100 nebuvo trumpesnis nei 747-200B, 747-300 ar 747-400. Salono talpa buvo didinama auginant antrojo aukšto dydį (iš pradžių antrajame aukšte net nesvarstyta sodinti keleivių) ir keičiant vidaus architektūrą.

Boeing 747-8 – didžiausia keleivinė šio lėktuvo versija, pradėjusi darbą tik 2012 metais. (RayAdvait, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Mažylis milžinas Boeing 747SP

Ta antro aukšto kupra iš karto tapo išskirtiniu Boeing 747 bruožu. Ir ji kuria savotišką proporcingo dizaino įsivaizdavimą. Tikriausiai dėl to, ir dėl šiek tiek aukštesnės uodegos, Boeing 747SP atrodo kiek keistai.

Boeing 747SP pirmam skrydžiui pakilo 1975 metais, o darbą pradėjo jau 1976-aisiais. (San Diego Air and Space Museum, Wikimedia)

Boeing 747SP buvo sukurtas ne dėl to įprastas 747-100 buvo per didelis. Šio lėktuvo dydis buvo laikomas dideliu privalumu. Pan Am ir Iran Air norėjo 747 versijos, kuri galėtų skraidyti tolesniais atstumais. Boeing 747-100 galu nulėkti 8,5 tūkstančius kilometrų, bet planuotiems skrydžiams Niujorkas – Teheranas to nepakako. Be to, Boeing modelių gamoje buvo skylė ir reikėjo lėktuvo, kuris galėtų tiesiogiai konkuruoti su McDonnell Douglas DC-10 ir Lockheed L-1011 TriStar. Taigi, buvo nubraižytas trumpesnis 747, pažymėtas raidėmis SB – Short Body (Trumpas Fiuzeliažas). Programa oficialiai pradėta 1973 metais, kai Pan Am pateikė pirmąjį užsakymą.

Boeing 747SP pirmam skrydžiui pakilo 1975 metais, o jau 1976-aisiais ėmėsi darbo. Netrukus SP akronimo paaiškinimas buvo pakeistas į Special Performance (Ypatingos Charakteristikos). Mat Boeing 747SP būtinybę aiškino per jo eksploatacines savybes, o ne dydį.

Boeing 747Sp turi neįprastai aukštą uodegą, nors yra daug trumpesnis. (Jon Proctor, Wikimedia (GFDL 1.2)

Kai Pan Am ir Irano oro linijos prašė naujo lėktuvo, Boeing galėjo imtis visiškai naujo projekto. Tačiau 747 platformos panaudojimas buvo daug pigesnė išeitis visiems. 747SP nereikalauja ypatingų piloto įgūdžių ir sertifikatų, yra lygiai taip pat prižiūrimas ir dokumentuojamas. Be to, jis ne tik yra didelis ir toli skrenda, bet dar ir palaiko aukštą kreiserinį greitį – ilgo nuotolio lėktuvams tai yra būtina savybė. Boeing 747SP laimingas keliauja 907 km/val. (490 mazgų) greičiu – kaip ir įprastas 747-100.

Boeing 747SP yra 14,4 metrais trumpesnis už 747-100 (56,3 metrai prieš 70,7) ir turi viena durų pora mažiau. Jo sparnų ilgis (galima sakyti, lėktuvo plotis) yra toks pat – 59,6, bet visos uodegos dalys yra didesnės. 747SP yra aukštesnis nei bet kokia kita keleivinė 747 versija: 19,9 metrai nuo asfalto iki uodegos viršūnės, kai net didžiausias 747-8 yra tol 19,4 metrų aukščio. Trijų klasių 747SP salone įprastai yra 276 vietos – 90 mažiau nei 747-100.

Iran AIr buvo vienas pagrindinių 747SP naudotojų. Ir naudojo šiuos lėktuvus iki pat 2016 metų. (Chris Lofting, Wikimedia (GFDL 1.2)

Labiausiai geidžiamos savybės buvo pasiektos – mažesnis 747SP su pilnais degalų bakais galėjo nulėkti 10,8 tūkstančius kilometrų. Kuriam laikui ši 747 versija tapo ilgiausią skrydžio nuotolį turinčiu lėktuvu, o skrydis Niujorkas – Teheranas trumpai buvo ilgiausiu reguliariu maršrutu komercinėje aviacijoje. Tačiau 747SP komercine prasme nebuvo sėkmingas.

Boeing planavo parduoti porą šimtų 747SP lėktuvų. Tačiau tai buvo brangus lėktuvas ir oro linijos žinojo, kad Boeing inžinierių braižymo lentose jau yra ir įprasto dydžio 747 versijų, kurios pasižymi dar geresniu veikimo nuotoliu. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje degalai buvo per brangūs. Taigi, 747SP beveik neturėjo pirkėjų – pasaulį išvydo vos 45 tokie lėktuvai. Dauguma jų buvo pagaminti iki 1982 metų, vienas paskutinis – 1989-aisiais.

NASA infraraudonųjų spindulių observatorija SOFIA. (NASA, Wikimedia)

Keli Boeing 747SP gavo ypatingą darbą. NASA 1997 metais įsigijo vieną 747SP ir pavertė jį skraidančia infraraudonųjų spindulių observatorija. Keli 747SP buvo paversti valstybių vadovų lėktuvais, keli – lėktuvų variklių bandymų platformomis.

Beje, 747SP turėjo įtakos vėlesnių 747 dizainui. Atkreipkite dėmesį, kad antrasis 747SP aukštas baigiasi virš sparnų, o 747-100 – dar priešais sparnus. Toks antrojo aukšto ir sparnų santykis, kokį turi 747SP, buvo išlaikytas ir didinant lėktuvą – 747-400 ir 747-800 atrodo tarsi už nosies ištempti 747SP.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia