Mini Coupé turėtų priminti kepurę su snapeliu

1994 metais BMW įsigijo garsią britišką markę Mini ir tapo aišku, kad rinkoje greitai pasirodys daug naujų modelių. Mini vardas buvo siejamas su garsiu britų mažyliu, gimusiu iš Sueco krizės nerimo. BMW eroje 21 amžiaus pradžioje Mini vardas tapo ne modelio, o visos markės vardu.

Klasikinis Mini buvo gaminamas nuo 1959 iki pat 2000-ųjų metų. Tai – genialus sero Aleco Issigoniso kūrinys, turėjęs milžinišką įtaką visai automobilių pramonei. Tai – ir automobilis, į kurį žiūrėjo Lamborghini Miura kūrėjai, ir tris kartus Monte Karlo ralio čempionas, ir paties Pono Byno mašina. Tačiau šįkart kalbėsime ne apie tą Mini.

1994 metais BMW įsigijo Rover grupę ir buvo akivaizdu, kad klasikinis, bet jau senas Mini bus gaminamas nebeilgai. Problema buvo ne dizainas, o tai, kad Mini nebeatitiko žmonių lūkesčių ir saugumo standartų. Maži miesto hečbekai tuo metu jau buvo objektyviai geresni, net jei neturėjo tokio ryškaus charakterio.

1997 metais BMW Frankfurto automobilių parodoje pristatė naują koncepcinį Mini. Jis atrodė kiek keistai, bet koncepciniai automobiliai dažnai stipriai skiriasi nuo gamyklinių modelių. 2000 metais nuo konvejerių pradėję riedėti naujieji Mini One (ar Hatch – tas pats automobilis) jau buvo paprastesni, bet atpažįstami. Prasidėjo nauja Mini era.

Kaip išplėsti Mini pasiūlymą rinkai, kai šios markės vardas yra taip tampriai susietas su dydžiu ir dizainu? Naujas kabrioletas, siūlytas nuo 2004 metų, buvo savaime aiškus – ir klasikinis Mini turėjo kabrioleto versiją. Mini Clubman universalas, gaminamas nuo 2007-ųjų, irgi buvo įkvėptas senųjų modelių, net jei į juos nebuvo labai panašus. 2010 metais į gatves išriedėjęs krosoveris Mini Countryman jau pakėlė daugiau antakių, bet yra labai populiarus. O štai 2011 metais Mini salonuose pasirodęs Coupé nebuvo nei įkvėptas klasikinių Mini, nei labai populiarus. Mini Coupé atrodo tiesiog keistai.

Mini Coupé – automobilis su kepure

BMW eros Mini dizainą sukūrė garsusis Frankas Stephensonas – amerikietis, kurio gyvenimo aprašyme yra tokie automobiliai, kaip Maserati MC12, McLaren MP4-12C ir naujasis Fiat 500. Antros karto modelis, gamintas 2006-2013 metais, buvo pirmojo evoliucija, nors prie jo Stephensono vardo ir nebeliko. Ir pagal jį buvo lipdomas Coupé.

Mini dizaineriai pažiūrėjo į kabrioleto versiją ir ėmė galvoti, kaip iš jos sukurti tikrą kupė. Jie pašalino galinę sėdynę, priekinį stiklą palenkė 13 laipsnių atgal, suformavo 29 mm žemesnę ir daug trumpesnę stogo liniją. Apatinė automobilio dalis liko iš esmės nepakitusi. Kodėl Coupé buvo formuojamas iš kabrioleto? Tam geriau tiko galinė automobilio forma. Kad Coupé būtų stilingesnis ir turėtų unikalų bruožą, jo stogas buvo suformuotas taip, kad primintų kepurę su atgal pasuktu snapeliu.

Galbūt tai buvo keistas sprendimas (nors taip būna – HondaJet lėktuvas buvo įkvėptas batų), bet jis buvo natūralus – Mini Coupé reikėjo spoilerio, nes nuleidus stogą žemyn stipriai pasikeitė automobilio aerodinamika. Tas kepurės snapelis tapo aptaku virš galinio stiklo, lyginančiu oro srautą prieš automatiškai pakylantį galinį spoilerį. Aišku, elektrinį Coupé spoilerį galima pakelti ir paspaudus mygtuką.

Mini Coupé 2009 metais buvo pristatytas Frankfurte. Visa pristatymo informacija pabrėžė žaismingą šio modelio dizainą – Mini Coupé yra tarsi koks kietas riedlentininkas su dažų flakonėliu kišenėje ir, aišku, atgal apsukta kepure. Nors šis modelis turi tik dvi sėdynes, jis yra gana praktiškas, nes bagažinės dangčio vyriai yra virš galinio stiklo, o pata bagažinė – daug didesnė nei įprasto hečbeko. Kaip nebus juk Coupé neturi galinių sėdynių.

Mini Coupé gamyba prasidėjo 2011 metais. Smagiausia Mini Coupé versija, pažymėta John Cooper Works (JCW) ženklu, turi 1,6 litrų keturių cilindrų variklį, išvystantį 155 kW. Tik priekiniais ratais varomas automobilis iki 100 km/val. bėgėjasi tik 6,4 sekundes. Norintys taupesnio Mini Coupé rinkosi 2,0 litrų dyzelį su 105 kW galia. Tie varikliai buvo poruojami su 6 laipsnių mechanine arba automatine transmisija.

Įdomu, kad nors didelių mechaninių revizijų nebuvo, Mini Coupé yra šiek tiek kietesnis – gamintojas norėjo paryškinti sportinį automobilio charakterį. Tiesa, ne visiems žurnalistams tai patiko – kai kurie manė, kad kasdieniame vairavime Coupé būtų tiesiog nepatogus.

Vos pasirodęs salonuose Mini Coupé sulaukė nemažai dėmesio. Stilingas ir įdomus modelis, atrodo, tiko naujam Mini markės įvaizdžiui. Tik nuo įprasto hečbeko jis skyrėsi ne tiek jau daug, kad taptų žvaigžde, galinčia bent jau stiliaus prasme prilygti Audi TT ar Peugeot RCZ. Be to, TT ir RCZ turi galines sėdynes, nors vietos ten yra labai mažai.

2012 metais prasidėjo ir Mini Coupé kabrioleto versijos gamyba. Taip, perskaitėte teisingai – Mini vienu metu turėjo net du kabrioletus. Įprastas turėjo keturias sėdynes, Roadster – dvi. Mini Roadster neteko to apsuktos kepurės efekto, bet tai vis tiek yra išvaizdus automobilis. Ir vietos bagažui jame daugiau nei keturviečiame Mini kabriolete.

Įdomu, kad Mini Roadster pirkėjai galėjo rinktis elektra arba rankomis atidaromą stogą, bet net elektrinį stogą reikėjo atrakinti/užrakinti mechaninės rankenėlės pasukimu.

Tikriausiai jau suprantate, koks buvo Mini Coupé ir Roadster likimas – jau 2015-aisiais jų gamyba buvo nutraukta. Karti tiesa buvo ta, kad šie modeliai buvo per daug panašūs į paprastą Mini hečbeką. Nors ta kupė tipo stogo idėja atrodė įdomiai, ji nelabai gerai derėjo prie standartinės apatinės kėbulo dalies. Be to, šie automobiliai buvo brangesni nei analogiškas keturvietis Mini hečbekas ar kabrioletas. Gamintojas didesnę kainą teisino gausesne standartine įranga, bet pirkėjų eilės prie Mini Coupé ir Roadster neišsirikiavo.