Leisdami savaitgalį Paryžiuje jūs skubate prie Eifelio bokšto, mėgaujatės prancūziškais desertais, grožitės menu ir stengiatės nekreipti dėmesio į žiurkes gatvėse. Tikriausiai net neatkreipėte dėmesio į tai, kad kai kurie pastatai gatvėse yra netikri.
Niekas nekeliaus į Paryžių vien pažiūrėti į netikrus pastatus. Bet gal keliausite ten pasižvalgyti po Citroën muziejų? Tuomet savo bendrakeleivius galėsite nustebinti ir faktu apie keistus statinius gatvėse. O jei tokių statinių žvalgysitės Turine, praeidami žvilgtelkite į siaurąjį Palazzo Fetta di Polenta.
Tai nėra kažkokia metafora – Paryžiuje iš tikrųjų yra netikrų pastatų. Jie turi langus, duris, adresus. Tačiau tai nėra namai, kuriuose gyventų žmonės. Juose nėra kur gyventi, nėra kambarių, prie jų nestoja siuntų tarnybų furgonai, į jų duris nesibeldžia nekviesti prekybininkai. Nes jie net neturi vidaus. Tai nėra pastatai – tai tik fikcijos.
Tie netikri pastatai maskuoja ventiliacijos angas ir, kartais, kitą miesto infrastruktūrą. Paryžius turi didelį ir tankų metro tinklą, kurį sudaro daugiau nei du šimtai kilometrų geležinkelių ir trys šimtai stotelių. Požemiais 20-70 km/val. greičiu lekiantis traukinys susidurtų su nuolat augančiu oro pasipriešinimu, jei to oro nebūtų galima efektyviai išleisti laukan. Pabandykite uždengti tuščio švirkšto angą ir nuspausti stūmoklį – pajusite slegiamo oro pasipriešinimą, kuris metro atveju tampa energiniais nuostoliais ar net konstrukcijų pažeidimais.
Metro ventiliacijos pobūdis priklauso nuo požeminės architektūros ir traukinių. Kartais pakanka paprastų grotelių, ant kurių užlipę galite pasijusti Merilyn Monroe 1955 metais, kartais reikia rimtesnių angų, ant kurių žmonėms geriau nelipti. Įprastai tai būtų iškelti vamzdžiai, bet prancūziškas estetikos suvokimas neleidžia jų įrenginėti tiesiog gatvėse ir aikštėse. Taigi, jie slepiami už netikrų fasadų, daugiausia pastatytų praeito amžiaus viduryje.
Paryžiuje yra bent dvylika netikrų pastatų. Jie sukurti taip, kad atitiktų vietos architektūrą. Tai yra, jei šalia stovintys tikri pastatai turi balkonus, tokį turės ir netikras fasadas. Kartais juose netgi žydi gėlės. Netikri netikrų fasadų langai dažnai yra uždengti iš vidaus, kad atrodytų tarsi viduje tiesiog nedega šviesa. Tuo tarpu durys gali būti tikros – pro jas atėję technikai tikrina ventiliacijos angas ar kitą paslėptą infrastruktūrą. Vietiniai, aišku, žino, kad pastatas netikras ir kartais prie jo stato dviračius ar automobilius, nesibaimindami, kad iš netikro pastato išeis netikri žmonės ir piktai nuvaikys savo tikrus kaimynus. Tuo tarpu turistai slenka pro šalį net negalvodami, kad už sienos nėra butų.
Tiesa, kai kurie iš tų netikrų pastatų yra lengviau pastebimi. Štai Rue Quincampoix 29 pastatas, stovintis gatvių sankirtoje, nebando apsimesti tikru. Jį puošia piešti langai, kuriuose matyti piešti gyventojai.
Meno kūrinys dešinėje buvo nupieštas 2022 metais vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą.
Ne visi netikri fasadai Paryžiuje slepia metro ventiliacijos angas. Yra ir tokių, kurie slepia elektros pastotes. Jų šį straipsnį iliustruojančiose nuotraukose nepamatysite, bet jie atrodo tarsi garažai. Elektros tinklų infrastruktūrą maskuojantys netikri pastatai yra daug naujesni ir neturi tokios meniškai integruotos paryžietiškos išvaizdos.
Netikrų fasadų yra ir kai kuriuose kituose miestuose, ypač ten, kur yra senos ir didelės metro sistemos. Ir tai yra šiek tiek keista. Mums patinka langai virš superautomobilių variklių, permatomos laikrodžių nugarėlės. Bet mums kažkodėl nenorime matyti kaip veikia miestai, todėl slepiame vamzdžius, laidus ir kitą infrastruktūrą.
