Alessandro Antonelli – garsus italų architektas, gyvenęs 1798-1888 metais. Neabejotinai geriausiai žinomas jo darbas yra Turino simbolis Mole Antonelliana, kuriame dabar įsikūręs Nacionalinis kino muziejus. Tačiau visai netoli šio gražuolio yra kitas Antonelli kūrinys, vadinamas Polentos griežinėlio rūmais.
Mole Antonelliana – tai didžiulis puošnus pastatas, kuris pirmiausia buvo sugalvotas kaip sinagoga, bet dabar tarnauja kaip Italijos Nacionalinis kino muziejus. Jis buvo užbaigtas jau po Antonelli mirties – Mole Antonelliana (Antonellio didysis) atidarytas 1889 metais. Jam jau reikėjo didelio remonto, nes 1953 metais jį apgadino tornadas. Mole Antonelliana yra garsiausias Alessandro Antonelli darbas, tikras Turino simbolis, atvaizduotas ir Italijos dviejų euro centų monetos reverse.
Alessandro Antonelli savo gyvenimą pašventė architektūrai, kurią stropiai studijavo Milane, Turine ir Romoje. Tačiau ne visi jo darbai traukia turistų žvilgsnius. Antonelli nubraižė nemažai gyvenamųjų pastatų bei įvairių institucijų būstinių. Jis suprojektavo ir kelias šventoves. Bet šis straipsnis yra ne apie Antonelli ar garsiausiu jo darbus.
Palazzo Fetta di Polenta (Polentos griežinėlio rūmai) – taip neoficialiai vadinamas Antonelli suprojektuotas gyvenamasis pastatas, stovintis Corso S. Maurizio ir Via Giulia di Barolo sankryžoje Turine, mažiau nei pusė kilometro nuo Mole Antonelliana. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai – tiesiog senas daugiabutis. Galbūt į akis krenta tai, kad jis atrodo pasviręs, bet ši optinė apgaulė nėra įdomiausia jo savybė.
Palazzo Fetta di Polenta turi trapecijos formos planą – į pagrindinę gatvę atsisukęs maždaug 5 metrų pločio fasadas yra daug platesnis nei priešinga pastato siena, kurios plotis – vos 54 cm. Vienas jūsų žingsnis yra daug didesnis nei viena iš keturių šio pastato sienų! Dėl to jis ir gavo tokią pravardę – tas kone trikampis pjūvis primena pyrago ar polentos gabalėlį. Bet kodėl Antonelli sukūrė tokį keistą ir, regis, nepraktišką gyvenamąjį namą?
Antonelli ir polenta jo lėkštėje
Ketvirtajame 19 amžiaus dešimtmetyje Antonelli svariai prisidėjo prie Vankiljos rajono projektavimo. Už tai jis, žinoma, gavo atlygį, bet prie pinigų jam buvo prisegta ir premija – mažytis trikampio formos žemės plotas naujame rajone. Antonelli matė galimybę užsidirbti ir bandė įsigyti šalia esantį žemės sklypą, tačiau derybos nepavyko ir garsus architektas liko su mažyčiu trikampiu sklypu.
Bet žmogaus būta ambicingo. Jis nusprendė tame žemės plotelyje sukurti daugiabutį. Pirmieji keturi Fetta di Polenta aukštai (ir du požeminiai) buvo pastatyti 1840 metais. Netrukus Antonelli ant viršaus užkėlė dar du aukštus, o 1881-aisiais pastatas buvo užbaigtas septintuoju aukštu. Tos ribos tarp skirtingų statybų etapų ir dabar yra aiškiai matomos. Antonelli dedikavo daugiabutį savo žmonai Francescai Scaccabarozzi ir pastatas tapo oficialiai žinomas kaip Casa Scaccabarozzi (Scaccabarozzi Namas). Tik miestiečiai į jį žiūrėjo kitaip – dėl geltonos spalvos ir neįprastos formos jis buvo pramintas Fetta di Polenta. Pirmame aukšte buvo vietos kavinei, o kiekviename kitame buvo po butą.
Turino gyventojai gyrė Antonelli užsispyrimą ir fantaziją, bet manė, kad Fetta di Polenta grius kaip siauras polentos gabalėlis lėkštėje. Tačiau Antonelli buvo geras, savimi pasitikintis inžinierius, todėl kelis metus pats gyveno neįprastai siauruose namuose, kad įrodytų, jog nėra ko bijoti.
Ir iš tikrųjų Fetta di Polenta yra tvirtesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Septynių aukštų, 24 metrų aukščio pastatas turi labai gilius pamatus, kuriuose – dviaukštis rūsys. Be to, jis yra sumūrytas iš akmens ir plytų. Šio pastato tvirtumą įrodė istorija – jis atlaikė ne vieną žemės drebėjimą (įskaitant labai stiprų 1887-aisiais) ir Antrojo pasaulinio karo bombardavimus, kurie drebino ir griovė namus visai šalia Fetta di Polenta.
Kas toje siaurumoje?
Kurį laiką daugiabučiu buvęs Palazzo Fetta di Polenta 1979-1982 metais virto namu. Vienu metu jame buvo saugomi meno dirbiniai, bet dabar tai – tiesiog kažkieno namai. Jų šeimininkai nepažįstamų svečių tikriausiai nepageidauja, todėl šiuo Antonelli darbu galima pasigrožėti tik iš išorės. Ant vienos sienos yra informacinis stendas apie tai, kad ten vienu metu gyveno kalbininkas, žurnalistas Niccolò Tommaseo.
Dvi Fetta di Polenta sienos yra labai siauros (5 ir 0,54 cm), bet kitos dvi yra daug platesnės – plačiausia yra net 16 metrų. Taigi, viduje yra šiek tiek erdvės, net jei ji pasižymi klaustrofobiškai nepatogia forma. Antonelli buvo genijus ir pasistengė padidinti erdvę į pastato išorę pastumdamas langų rėmus, įrengdamas kelis balkonus.
Skaitytojams kils vienas klausimas – kas yra siauriausiame Fetta di Polenta gale? Ten architektas Antonelli įkurdino ventiliacijos šachtą, vamzdžius ir paliko vietos tualetui. Toje pastato pusėje taip pat yra ir siaura akmeninė laiptinė. Aišku, rekonstrukcijų metu planas šiek tiek kito, bet ir dabar tas galas yra paliktas vidinei infrastruktūrai.
Palazzo Fetta di Polenta
Adresas: Via Giulia di Barolo 9, Turinas, Italija.
Tai yra privatus namas, ne turistinė vieta, todėl gerbkite gyventojų privatumą.
