Septintasis praeito amžiaus dešimtmetis automobilių pramonėje atnešė nemažai pokyčių. Automobilių gamintojai ėmė kreipti dėmesį į jaunų žmonių poreikius ir skonį. Ford būtinybę įtikti jaunimui suvokė gana anksti ir su šia mintimi pristatė legendinį sportinį automobilį Mustang. Tačiau buvo norima ir kitų tipų automobilius paversti įdomiais jauniems žmonėms. O kad gali būti įdomiau JAV jaunimui nei stilingas pikapas?
Pikapai jau vien savo esme negalėjo būti stilingi. Jie buvo gaminami ūkininkams, statybininkams, įmonėms, kitiems asmenims ir organizacijoms, kuriems reikėjo praktiško darbinio arklio. Pikapai taip pat turėjo būti pakankamai pigūs, lengvai prižiūrimi ir tvirti. Tačiau jaunimui retai kada rūpi praktinė daiktų pusė – jie nori važinėti stilingai.
Taigi, Ford nusprendė sukurti specialiai jaunimui skirtą pikapą, kuris pasižymėtų futuristiniu dizainu, stilingais išvaizdos sprendimais, bet vis tiek būtų pakankamai praktiškas. Nuo pat pradžių buvo žinoma, kad toks pikapas nebus gaminamas, tačiau buvo manoma, kad kai kuriuos dizaino elementus bus galima pritaikyti kitiems automobiliams. Darbo ėmėsi neseniai pasamdytas Sydney Jay Mead, geriau žinomas tiesiog Syd Mead vardu. Jis Ford dirbo tik porą metų, o karjeros viršūnę pasiekė kurdamas futuristinį dizainą kino filmams, tarp kurių Tronas, Svetimi ir Bėgantis skustuvo ašmenimis. Bet grįžkime prie Ford.
Maed, būdamas didelis futurizmo mėgėjas, nusprendė, kad pikapas jaunimui turi būti panašus į reaktyvinį naikintuvą. Kodėl? Nes kodėl ne! Jo sukurta koncepcija turėjo smailią nosį, 2+1 kabiną su į priekį atsidarančiu dideliu stikliniu gaubtu (ar žinote, kodėl tokie nenaudojami dažniau?). Pats pikapas pasižymėjo labai žemu, lieknu siluetu, o palei krovinių kėbulo pakraštį buvo matyti ir netikri aerodinaminiai elementai. Tiesiog papildomiems stiliaus taškams.
Aišku, praktiškumas nebuvo pamirštas, tačiau tiek Maed, tiek Ford suvokė, kad jaunimui nereikia vežioti baldų ar statybinių medžiagų. Todėl krovinių skyriaus dydis buvo pritaikytas motociklui. Buvo planuojama, kad toks pikapas būtų gaminamas ant tuometinio Ford universalo bazės, o viduje turėtų oro kondicionierių, radiją ir kitus patogumus. Maed numatė, kad vos keli pakeitimai leistų šiam pikapui suteikti didesnį saloną krovinių skyriaus sąskaita.
Vos sukūręs koncepciją Maed paliko Ford. Jis norėjo užsiimti iliustratoriaus darbu ir ėmėsi knygų ir brošiūrų gamybos didelėms korporacijoms. Maed išėjimas nesužlugdė pikapo projekto, tačiau šis įgavo visai kitą atspalvį. 1966 metų Detroito automobilių parodoje pasirodęs pikapas nebeturėjo to liekno, itin žemo silueto ir mažos kabinos. Dabar jo nosis buvo dviguba, o kabina – neproporcingai didelė.
Ford pametė gražų pikapo stilių, bet jį apdovanojo technologijomis. Vietoj gaubto pikapas gavo dvejas į viršų atsidarančias dureles, kurias atidarė hidraulinė sistema, valdžiusi ir variklio gaubto atidarymo mechanizmą. Po minėtu gaubtu slėpėsi V8 variklis su trimis karbiuratoriais. Buvo teigiama, kad pirkėjai galėtų užsisakyti vairo stiprintuvą, automatinę pavarų dėžę, sulankstomą vairą ir kitą patogumo įrangą. Krovinių skyrius buvo išklotas riešutmedžiu su aliumininiais bėgeliais kroviniui pastumti. Kabina, kaip ir anksčiau, galėjo būti išplėsta, tačiau pikapas, kuris vėliau buvo pavadintas Ranger II tiesiog prarado savo unikalią išvaizdą.
Ranger II dvejus metus pasivažinėjo po šalį ir sulaukė įvairių reakcijų. Vieni gyrė pikapo dizainą, kiti manė, kad jo proporticjos atrodo keistai. Pats Maed manė, kad prototipas per toli nutolo nuo jo pirminės idėjos ir todėl sėkmės sulaukti negalėjo. Ford tai suprato, todėl Ranger II ir liko tik dizaino eksperimentas.
Taip pat skaitykite:
Steinwinter 2040 – itin žemo profilio vilkiko koncepcija;
Goliath GD 750 – pokario Vokietijos verslininkų džiaugsmas;
Kita istorinė itin žemo profilio vilkiko koncepcija – General Motors Bison;
E30 M3 pikapas ir kiti įdomūs faktai apie BMW;
Pirmasis Honda automobilis – mažytis pikapas T360.
