Kodėl tradicinė laivo korpuso spalva – raudona?

Šiais laikais laivai dažomi įvairiausiomis spalvomis. Tačiau nemažai komercinių laivų iki šiol turi iš dalies raudonai dažytus korpusus. Tai – sena tradicija, turinti labai praktinę paskirtį. Tiesa, aplinkosaugininkams ši raudona nepatinka.

Laivas dažomas tam, kad būtų apsaugotas jo plieninis korpusas. Sūrus vanduo rūdimis greitai papuošia bet kokį nedažytą paviršių. Dažytas paviršius taip pat yra lygesnis, o taip pagerinamos laivo hidrodinaminės savybės. Kariniams laivams pilki ar tamsiai mėlyni dažai padeda bent šiek tiek pasislėpti vandens ir dangaus. Tuo tarpu kruiziniai laivai dažnai yra visiškai balti, nes tai – puošni ir švari spalva, primenanti tropines atostogas.

Tuo tarpu raudona spalva, kuria anksčiau buvo dažomi praktiškai visi laivai, turėjo kiek kitokią paskirtį. Tų dažų pagrindas – vario oksidas (Cu₂O), kuris yra žinomas biocidas. Panašiai kaip geležies oksidas, kuris buvo medinių pastatų dažų pagrindas. Kodėl laivai dengiami biocidais? Nes kitaip prie jų limpa įvairūs polipai ir kiti mikroorganizmai.

Dar tais laikais, kai pasaulio vandenynuose karaliavo burlaiviai, buvo žinoma, kad polipų bei dumblių sankaupos ant laivų dugnų sukuria visą eilę problemų. Visų pirma, jie kuria papildomą hidrodinaminį pasipriešinimą. Polipais ir dumbliais apaugusiems laivams buvo itin sunku plaukti prieš vėją. Antra, tose polipų sankaupose veisiasi įvairūs gyviai, kurie graužiasi ir į laivo medieną. Tie burlaiviams potencialiai pavojingi organizmai buvo atgabenami ir į uostus, kur galėjo plisti į kitus laivus.

Tačiau ką padarysi? Laivai buvo valomi, dengiami įvairiomis dervomis ar net vario skarda. Problema niekur nedingo ir kai pasirodė pirmieji metaliniai laivai.

Tiesą sakant, mažiausi vandenynų gyviai metalinius laivus pamėgo dar labiau nei medinius. Nors prasigraužti pro metalą jie negalėjo, kitos problemos, kaip suprastėjęs greitis, kamavo ne vieną laivyną. JAV Karinės jūrų pajėgos 1900 metais laiške Senatui pranešė, jog britai 1847 metais svarstė galimybę atsisakyti metalinių laivų, nes polipų problema juos varė į neviltį.

Tačiau vėliau buvo išrasti specialų biocidiniai dažai, kurie nuodija mikroorganizmus arba neleidžia jiems prisitvirtinti. Ir, kaip jau supratote, jie buvo kuriami vario oksido pagrindu. Vario oksidas pats savaime yra šioks toks biocidas, tačiau nelabai efektyvus – laivus vis tiek tekdavo valyti, nors ir anksčiau. Todėl dabartiniai laivų korpusų dažai pasitelkia ir kitas priemones.

Šiuo metu naudojamos dviejų rūšių priemonės – minkšti ir kieti dažai. Minkštos dangos, įprastai naudojamos ant mažesnių rekreacinių laivų bei jachtų, įprastai turi būti atnaujinamos kas 1-3 metus. Tuo tarpu kieti dažai išsilaiko gerokai ilgiau.

Kietosios biocidinės laivų dangos dažnai net nebėra raudonos. Iš tikrųjų, jos gali būti bet kokios spalvos. Kartais tai – porėti dažai, kurių porose laikosi biocidinės medžiagos, kurios po truputį teka laukan, naikindamos bet ką, kas prisiliečia prie laivo korpuso. Panašią funkciją atlieka ir teflono ar silikono dangos, kurios tiesiog yra per slidžios, jog prie jų kas nors prisikabintų. Jos yra šiek tiek ekologiškesnės, nes žymiai mažesniais kiekiais patenka į vandenį.

Nuo korpusų plaunami biocidai, žinoma, yra aplinkosaugos problema. Skirtingos šalys turi skirtingas taisykles, kuo galima ir kuo negalima dengti laivų. Tačiau problema niekur neišnyko. Minkštosios laivų dangos nuolat teka į upes, jūras ir vandenynus. Kietosios savo biocidus į aplinką atiduoda kur kas mažesniais kiekiais, tačiau vis tiek stipriai teršia vario junginiais ar kitais chemikalais. Tai negi nėra išeities?

Laivybos kompanijos tikrai nesusitaikys su polipais – ant komercinių laivų jų tiesiog negali būti. Taigi, reikia ieškoti aplinkai draugiškesnių sprendimų. Vienas iš jų – nanodangos su mikroskopiniais plaušeliais. Jie juda vandenyje ir tiesiog mechaniškai neleidžia mikroorganizmams prisitvirtinti. Kitas sprendimas – organinės gleivės. Laivo korpusas turėtų būti padengtas tinkleliu, kuris būtų padengtas gleivėmis. Jos po truputį nusiplautų, nusinešdamos ir prisikabinusius mikroorganizmus.

Laivyba yra labai sunkiai besikeičiantis sektorius, o tos korpusų dangos yra viena iš kelių aplinkosaugos problemų laivyboje. Taigi, prireiks dar nemažai laiko, kol laivai nustos biocidais maitinti pasaulio vandenynus. Bet teigiami pokyčiai jau vyksta, o jūs dabar žinote, kodėl laivai tradiciškai turi raudonus korpusus.