Republic Seabee – amfibinis lėktuvas, kuris savo pirkėjų nesulaukė

Percivalis Hopkinsas Spenceris buvo tikras aviacijos pionierius. Pirmąjį savo sklandytuvą jis pagamino dar 1911 metais, kuomet jam buvo tik 17 metų. 1914 metais Spenceris jau pilotavo lėktuvus, o 1937-aisais kartu su Sikorsky inžinieriumi Vincentu A. Larsenu ėmėsi kurti savo lėktuvą. Spencerio kelyje buvo nemažai kliūčių, tačiau jo darbas galiausiai virto amfibiniu Republic RC-3 Seabee, kuris buvo kuriamas sugrįžtantiems karo lakūnams.

Spenceriui sunkiai sekėsi dirbti su Larsenu ir jis jautė, kad greičiau dirbtų vienas. Jis paliko Larseną ir ėmėsi nuosavo amfibinio lėktuvo kūrimo. Mažas Spencer S-12 Air Car Amphibian prototipas pirmam skrydžiui pakilo jau 1941 metų rugpjūtį.

Tuomet Spenceriui teko prisidėti prie JAV pastangų laimėti Antrąjį pasaulinį karą – jis tapo Republic Aircraft Corporation pilot-bandytoju ir testavo ką tik pagamintus P-47 Thunderbolt naikintuvus. Spenceris vis tiek norėjo vystyti savo lėktuvą, todėl 1943 metais perėjo į Mills Novelty Company, kuri labai domėjosi Spencerio S-12. Inžinierius pasinaudojo savo naujojo darbdavio medžio apdorojimo įranga, kad patobulintų savo kūrinį ir tada jį parodė draugams iš Republic. Šiems atnaujintas Air Car taip patiko, kad jie nusprendė įsigyti teises gaminti šį orlaivį. 1944 metais pasirodė pirmoji metalinė lėktuvo versija, jau vadinta Republic RC-1 Thunderbolt Amphibian.

Republic šį orlaivį kūrė karo veteranams. Buvo manoma, kad sugrįžę karo pilotai norės nuosavų lėktuvų, kuriais galėtų keliauti ir dirbti. Spencerio sukurtas orlaivis buvo amfibinis, todėl puikiai tiko šalia vandens telkinių gyvenantiems entuziastams. Ir kompanija neklydo – dar iki 1945-ųjų lėktuvas sulaukė beveik 2 tūkstančių klientų susidomėjimo.

Republic tą patį lėktuvą siūlė ir JAV Kariniam jūrų laivynui ir Sausumos pajėgų aviacijos korpusui (tuometinėms oro pajėgoms). Abi ginkluotųjų pajėgų šakos susidomėjo RC-1 ir netgi leido pervadinti orlaivį Seabee – laivyno Statybų batalionų vardu. Visgi, baigiantis karui kariuomenė atšaukė savo užsakymus, nes toks mažas lėktuvas tapo nereikalingu.

Republic RC-3 Seabee gamybos pradžia ir nesėkmė

Republic ir toliau tobulino lėktuvą. 1945-ųjų pabaigoje iš gamyklos išriedėjo RC-3 Seabee prototipas, Republic įsigijo variklių gamintoją Aircooled Motors. 1946-ųjų pavasarį prasidėjo Seabee gamyba.

Republic norėjo, kad Seabee būtų kiek įmanoma pigesnis. Jis buvo kuriamas sugrįžtantiems karo lakūnams, kurie nebuvo turtingi žmonės. Tam, kad Seabee būtų pigesnis, Republic priėmė keletą keistų sprendimų. Pavyzdžiui, lėktuvo sparnai neturėjo vidinės rėminės konstrukcijos – tvirtumą ir standumą jiems suteikė tik aliuminio lakštų banguotumas. Tiesą sakant, Seabee buvo gaminamas kaip kėbulinis automobilis, nors dauguma lėktuvų tada (ir dabar) turėjo rėminę konstrukciją.

1946-ųjų viduryje prasidėjo masinė Seabee gamyba. Lėktuvas iš pradžių kainavo tik 3500 dolerių, tačiau greitai jo kaina aukštyn šoktelėjo visu tūkstančiu, o jau kitais metais už vieną Seabee tekdavo sumokėti 6000 dolerių. Tai nebuvo labai greitas lėktuvas, tačiau Republic stengėsi, kad jis būtų lengvai prižiūrimas ir paprastas valdyti. Visgi, 1947 metais Seabee gamyba buvo sustabdyta – pavyko parduoti vos daugiau nei 1000 tokių lėktuvų.

Kas nutiko? Tuo metu sudužo ne vieno lėktuvų gamintojo svajonė. Buvo prognozuojama, kad iš karo sugrįžę lakūnai pirks lėktuvus, tačiau daugelis jų iš karto metė aviaciją ir ėmė kurti šeimas. Kiti ėmėsi piloto darbo civilinėje aviacijoje. Gražus, bet šiek tiek keistas amfibinis Seabee nesulaukė savo pirkėjų.

Keli techniniai faktai apie Republic RC-3 Seabee:

Ilgis – 8,5 m;
Sparnų ilgis – 11,47 m;
Tuščio svoris: 885 kg;
Vietų skaičius – 3;
Variklis – 6 cilindrų Franklin 6AS-215-BSF, 160 kW;
Propeleris – 2 menčių, 2,1 m skersmens;
Maksimalus greitis – 120 km/val;
Maksimalus skrydžio aukštis – 3,7 km.