Citroën kadaise buvo tikra inžinierių kompanija. Jei Citroën tik užuosdavo kokią nors inovaciją, kaip mat ją išbandydavo. Ne vienas išradimas yra ir pačių Citroën inžinierių biografijose, nes naujo modelio kūrimas šiai markei buvo ne marketingo, o technologinės pažangos reikalas. Būtent su tokiu užsidegimu buvo sukurtas ir Citroën M35 – ypatingai retas automobilis, turėjęs specialią žinutę prie galinio stiklo.

Citroën M35 – pirmasis prancūziškas automobilis su rotoriniu varikliu. (Alf van Beem, Wikimedia)

Iš tikrųjų, M35 ištakų reikėtų ieškoti ne tik Prancūzijoje, bet ir Vokietijoje. 1964 metais vokiečių bendrovė NSU pristatė Wankelspider – pirmąjį automobilį su rotoriniu varikliu. Kaip minėjau įžangoje, Citroën tuo metu tiesiog vaikėsi inovacijas, todėl panoro išbandyti ir rotorinį variklį – juk tai buvo kažkas naujo ir įdomaus. Taigi, 1967 metais Citroën ir NSU sukūrė bendrą įmonę Comotor, kuri gamino rotorinius variklius.

Rotorinis variklis yra visiškai kitoks nei stūmoklinis. Vietoje stūmoklio, kuris cilindre judėtų aukštyn-žemyn, rotorinis variklis turi tik vieną rotorių, kuris sukasi variklio bloke. Kadagi tas rotorius visada juda viena kryptimi (tik sukasi aplink, o ne šokinėja aukštyn-žemyn), rotorinis variklis dirba labai sklandžiai ir tolygiai. Geras rotorinis variklis yra labai tylus ir beveik neskleidžia jokių vibracijų. Ir sukuria nemažai galios – Comotor sukurtas 995 kubinių centimetrų rotorinis variklis išvystė 37 kW, o tai tiems laikams buvo neblogas rodiklis. 

Rotorinio variklio pjūvis. (Softeis, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Rotoriniais varikliais vėliau susidomėjo Mazda, kuri su jais ir nuveikė daugiausiai. Tačiau rotoriniai varikliai turi daugiau trūkumų nei privalumų – jie degina tepalus, todėl nėra labai švarūs. Be to, rotorinis variklis nesukuria stipraus sukimo momento ir nėra labai efektyvus. Galiausiai, rotoriniai varikliai yra nepatikimi – nepaisant visų pastangų, kurias Mazda dėjo, siekdama pagerinti savo rotorinių variklių tarnavimo laiką, jie vis tiek genda gerokai dažniau nei stūmokliniai. Bet dabar ne apie tai.

Septintojo dešimtmečio pabaigoje rotorinis variklis atrodė kaip rimta inovacija, kuri gali varžytis su stūmokliniais agregatais. Prancūzijoje automobiliai buvo apmokestinami pagal variklio darbinį tūrį, o tai mažesnius rotorinius variklius vertė tik dar patrauklesniais. Taigi, Citroën paėmė tą 1 litro Comotor variklį ir ėmė ieškoti modelio, kuriame jį galėtų išbandyti. Geriausiai tam tiko Ami – labai populiarus ekonominės klasės automobilis, kuris iš esmės buvo senas 2CV su stilingesniais rūbais. Automobilis išgyveno transformaciją – Ami gavo kupė kėbulą, hidropneumatinę važiuoklę, tą rotorinį variklį ir virto M35.

Mažas, vos 1 litro rotorinis variklis tarsi pranyko po M35 kapotu. (Blood Destructor, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

1969 metais pasirodęs Citroën M35 nebuvo parduodamas bet kam, nes turėjo eksperimentinio modelio statusą. Šis stilingas ir labai prancūziškas automobilis pateko į ištikimiausių Citroën klientų rankas. Po kiekvieno automobilio galiniu stiklu buvo ir specialus užrašas, informuojantis, kad tai –  Citroën M35 prototipas su rotoriniu varikliu, bandomas kliento rankose.

Citroën M35 ilgis siekė 4, plotis – 1,55 metrus. Tuščias šis automobilis svėrė 815 kg. Tas 37 kW vieno rotoriaus variklis išvystė tik 69 Nm sukimo momentą, bet M35 buvo maždaug toks greitas, kaip ir kiti to meto automobiliai – 100 km/val. pasiekdavo per 19 sekundžių. Maksimalus Citroën M35 greitis siekė 144 km/val. ir buvo pasiekiamas tik dėl aptakios automobilio formos.

Citroën M35 iš esmės buvo Ami su kupė kėbulu. (Blood Destructor, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Citroën M35 priekyje turėjo diskinius, gale – būgninius stabdžius. Žinoma, neskaitant rotorinio variklio, didžiausia M35 inovacija buvo hidropneumatinė važiuoklė. Citroën jau seniai garsėjo šia technologija, tačiau M35 važiuoklė buvo dar labiau patobulinta ir dar patogesnė. Tuo tarpu įprasti Ami automobiliai naudojo senamadišką ir labai minkštą 2CV važiuoklę.

Daugeliu atžvilgiu Citroën M35 buvo puikus automobilis. Taip, jis nebuvo labai taupus, bet Citroën jame sumontavo didesnį 43 litrų benzino baką, todėl stabtelėjimai degalinėse nebuvo tokie jau dažni. Rotorinis variklis veikė taip tyliai ir tolygiai, kad Citroën automobilyje turėjo sumontuoti garsinę perspėjimo sistemą, kuri informavo vairuotoją, kuomet variklis artėjo prie 7000 apsisukimų per minutę ribos. Na, o hidropneumatinė važiuoklė buvo tiesiog pasakiška – ji tarsi išlygindavo kelio duobes prieš pat automobilio nosį.

Specialus ženklas ant M35 perspėjo, kad tai – tik prototipas. (Blood Destructor, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Citroën iš viso pagaminto 267 M35 prototipus. Ir viskas – automobilis taip ir neperėjo į masinės gamybos stadiją. Kai kurios M35 technologijos buvo panaudotos kituose Citroën automobiliuose. Pavyzdžiui, ypač patogios reguliuojamos sėdynės vėliau buvo sutinkamos SM, o kai kurie važiuoklės komponentai pateko į GS liniją. GS gavo ir M35 variklį – Citroën GS Birotor turėjo dviejų rotorių variklį, išvystantį 79 kW galią. Tiesa, GS Birotor pasirodė per pačią Naftos krizę 1973 metais, todėl buvo parduoti tik 847 tokie automobiliai.

Skirtingi skaičiavimai rodo, kad iki šių dienų išliko tik apie 30 Citroën M35 automobilių. Jie niekada nebuvo patikimi ar taupūs, todėl žmonės jų tiesiog atsisakė.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia