Kodėl bandymų metu F1 bolidai spalvinami ryškiai žaliu skysčiu?

Jei esate didelis Formulės 1 gerbėjas, tikriausiai esate pastebėję, kad laisvųjų treniruočių ir priešsezoninių bandymų metu bolidai į trasą kartais išvažiuoja ištepti kažkokiu ryškiai žaliu skysčiu. Jis naudojamas retai, bet vis tiek yra labai vertingas. Tik kokią funkciją jis atlieka?

Bandymų metu bolidai kartais apkabinėjami ir keistais rėmais, kartais lyginamais su tvoromis ar griliaus grotelėmis. Sezono metu jie naudojami labai retai. Tuo tarpu tas ryškus žalias skystis pasirodo ir įprastų treniruočių metu prieš lenktynes.

Tas skystis – tai flow-vis (flow visualization) dažai. Kaip galite suprasti iš pavadinimo, jis padeda plika akimi pamatyti, kaip automobilį ir, svarbiausia, jo aerodinaminius elementus veikia oro srautai. Formulė 1 yra aerodinamikos lenktynės, kuriose variklio galia dažniausiai nėra svarbiausias faktorius. Prisiminkite, kad greičiausi bolidai lenktyniauja dabar, o galingiausi varžėsi 1986 metais. Taigi, aerodinamikos svarbos neįmanoma pervertinti.

Aišku, konstruktoriai savo bolidus ir atskirus aerodinaminius komponentus tobulina vėjo tuneliuose. Taip pat atliekama gausybė kompiuterinių simuliacijų. Tačiau realios sąlygos trasoje yra kitokios nei tos, kurias galima atkartoti gamykloje. Todėl ir naudojami tie flow-vis dažai – jie leidžia inžinieriams pamatyti, kaip oras teka apie svarbiausius bolido komponentus.

Flow-vis dažai yra labai lengva, laki alyva (dažniausiai parafinas) su ryškiai žaliu ar kitos spalvos pigmentu, kuris dar labiau išryškėja ultravioletinėje šviesoje. Šiuo skysčiu gausiai apipurškiamas vienas aerodinaminis paviršius – pavyzdžiui, priekinis sparnas. Tuomet bolidas išvažiuoja į trasą greitam ratui ir iš karto po jo sustoja garaže. Oro srautas stumia flow-vis link automobilio galo, išryškindamas aerodinaminių paviršių veikimą. Tuomet inžinieriai fotografuoja taip pasipuošusį bolidą ir lygina tai, ką pamatė, su kompiuterinių simuliacijų duomenimis. Aišku, nuotraukos siunčiamos ir į gamyklą, kur kartojamos simuliacijos, bandant greitai suprasti, kokie pakeitimai yra būtini ir įmanomi.

Flow-vis gali išryškinti gausybę skirtingų problemų. Pavyzdžiui, inžinieriai gali pastebėti, kad greitas oro srautas atsiskiria nuo priekinio sparno (aviacijoje tai išsprendžiama sūkurių generatoriais) – jei tokia problema egzistuoja, galinis sparno paviršius po bandymo nebus padengtas lygiu flow-vis sluoksniu. Tai reiškia, kad sparnas veikia netinkamai ir priekiniai automobilio ratai nėra spaudžiami prie asfalto su pakankama jėga. Taip pat galima pamatyti, kad oro srauto nepavyksta nukreipti į šonuose esančius radiatorius ar į stabdžių aušinimo angas. Iš tikrųjų, flow-vis priemonė išryškina daug problemų ir leidžia pamatyti, ar simuliacijose sukurto prognozės išsipildo realybėje.

Kartais flow-vis patenka ir ant lenktynininkų šalmų, bet tai nėra problema – pilotai turi būdą pašalinti matomumui trukdančius nešvarumus.

Flow-vis bandymų rezultatai, aišku, domina ir konkurentų komandas, todėl taip ]nuspalvintas bolidas po vieno greito rato neria į garažą, kur yra uždengiamas nuo smalsių akių. Padarius kelias nuotraukas, flow-vis dažai yra greitai nuvalomi.