Kodėl lėktuvai su neišsiskleidusia važiuokle leidžiasi ant kieto pakilimo tako, o ne ant minkštos žolės? (Video)

Kodėl lėktuvai su neišsiskleidusia važiuokle leidžiasi ant kieto pakilimo tako, o ne ant minkštos žolės? (Video)

Toks siužetas jau ne kartą matytas filmuose, tačiau yra daugybę kartų įvykęs ir realybėje. Dėl įvairiausių priežasčių lėktuvo važiuoklė gali neišsiskleisti. Tai, žinoma, yra prasta naujiena, reiškianti, kad teks atlikti avarinį nusileidimą. Keleiviams ir lėktuvo įgula patiria didžiulį stresą, tačiau absoliuti dauguma tokių atvejų baigiasi laimingai – lėktuvas ant pakilimo tako nusileidžia ant pilvo. Tačiau kodėl vis tiek pasirenkamas kietas ir klaidų neatleidžiantis pakilimo tako asfaltas, o ne žolė šalia jo?

Lėktuvai yra labai tvirti, tačiau asfaltas yra labai kietas ir šiurkštus. Greitai be važiuoklės besileidžiantis lėktuvas stipriai nusibrozdina visą pilvą, tačiau tai yra mažiausias keleivių rūpestis – juk viskas iš tikrųjų gali baigtis blogai. Tai kodėl niekada nepasirenkamas variantas leistis ant žolės, kur trintis būtų mažesnė, o paviršius – minkštesnis?




Atsakymas iš tikrųjų yra labai paprastas – leistis ant pakilimo/tūpimo tako visada yra saugiau dėl kelių priežasčių. Po avarinio nusileidimo bus reikalinga pagalba. Avariniam nusileidimui ruošiasi ne tik lėktuvo įgula, bet ir oro uostas. Informuojamos pagalbos tarnybos, sukviečiama gaisrų gesinimo technika, medikai. Visos tarnybos laukia, kuomet galės privažiuoti prie lėktuvo ir padėti išsigandusiems, o galbūt ir sužeistiems žmonėms. Oro uostai turi gelbėjimo techniką, o kokios nors pievos – ne.

Lėktuvo apačia yra aptaki ir tvirta – pritaikyta nusileidimui be važiuoklės. (Ronnie Macdonald, Wikimedia(CC BY 2.0)

Nusileisti šalia tako taip pat nelabai yra kur. Šalia pakilimo/tūpimo takų stovi apšvietimo stulpai, yra išdėstyti lėktuvų keliai, ženklai ir kitos kliūtys. O juk reikalingi bent 2-3 tiesiog pievos kilometrai, kad nusileisti apskritai būtų įmanoma. Reikia įvertinti ir tai, kad be važiuoklės nusileidęs lėktuvas gali stabdyti tik įjungęs atbulinę variklių trauką, tačiau ir tai nėra saugu, todėl reikalingas ilgas takas nusileidimui.

Galiausiai, pievos niekada nebūna lygios. Sunkus lėktuvas be vargo įsikastų į žemę ir, tikėtina, subyrėtų. Žolė garantuoja mažesnę trintį nedideliems objektams, tačiau lėktuvui to nepakanka. Didieji lėktuvai yra tiesiog per sunkūs, kad galėtų saugiai tūpti ant žolinio tako. Tačiau svarbiausia tai, kad tūpti ant asfalto yra pakankamai saugu.

Reportažas apie avarinį nusileidimą be važiuoklės Varšuvoje

 

Lėktuvai yra kuriami turint tokias situacijas omenyje – fiuzeliažo apačia yra labai tvirta. Kadangi lėktuvo paviršiai yra lygūs, trintis su asfaltu nėra tokia didelė. Ją dar galima sumažinti išpurškus specialias putas – ši praktika, beje, yra nerekomenduojama, nes putos yra labiau reikalingos gaisrams gesinti. Nusileidimas reikalauja gerų piloto įgūdžių, tačiau daugeliu atveju viskas baigiasi laimingai.



Taip pat skaitykite:

Ar tiesa, kad lėktuvai visada kyla prieš vėją?

Kodėl lėktuvai ore kartais išpurškia degalus?

Ar lėktuvų pilotai oro uostose turi pereiti saugumo patikrą?

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė?

Kam reikalingi skaičiai ant pakilimo-nusileidimo takų?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.