Vakuuminis ekskavatorius – kokia tai mašina ir kokius darbus ji dirba? (Video)

Vakuuminis ekskavatorius – kokia tai mašina ir kokius darbus ji dirba? (Video)

Ekskavatorius – tai įprastai kasimui skirta mašina. Ekskavatorių būna pačių įvairiausių – hidraulinių, trosinių, su kaušų ratu – visų tipų net neišvardinsime. Bet ar esate girdėję apie vakuuminį ekskavatorių? Štai kokia tai technika ir kam ji skirta.

Patys mažiausi mini ekskavatoriai dažniausiai dirba prie namų ir keliuose, o patys didžiausi – kasyklose. Big Muskie, kuris iki mūsų dienų neišliko, buvo pats didžiausias ekskavatorius istorijoje. Vienu judesiu Big Muskie galėjo pakelti 170 kubinių metrų grunto. Vakuuminiai ekskavatoriai, kaip jau supratote, kaušų neturi.



Vakuuminis ekskavatorius – tai mašina, kuri gruntą šalina jį tiesiog susiurbdama. Kaip galite įsivaizduoti, vakuuminiai ekskavatoriai dirba tik ten, kur dirvožemis yra pakankamai lengvas ir purus. Jie puikiai tinka šalinti užgriuvusiam gruntui įvairiose duobėse, nuošliaužų tvarkymui, pelkėtų vietų sausinimui ir iškasimui. Vakuuminiai ekskavatoriai veikia žymiai lėčiau, bet kartu ir švelniau nei įprastos hidraulinės mašinos, todėl jie puikiai tinka požeminių komunikacijų atkasimui – viršutinį sluoksnį pašalina didesnė ir galingesnės mašinos, o detalesnę paskutinę ekskavavimo dalį atlieka vakuuminis ekskavatorius. Siurbdamas jis tikrai nepažeis kabelių ar vamzdynų.

Vakuuminis ekskavatorius ieško požeminių infrastruktūros linijų – išsiurbdamas gruntą jis nepažeidžia laidų ir vamzdžių. (Mickaël Lucas, Wikimedia)

Vakuuminiai ekskavatoriai taip pat naudojami skaldos siurbimui remontuojant geležinkelio bėgius, likviduojant kitų sunkvežimių avarijas (pavyzdžiui, kuomet pabyra žvyras ar kitas birus krovinys), persodinant senus medžius, valant įvairias atliekas po statybų darbų. Nors tokios mašinos galbūt ir nesate matę, tai yra išties naudingas įrankis.

Vakuuminio ekskavatoriaus darbas video siužete

Savo konstrukcija vakuuminiai ekskavatoriai primena gatvių ir parkų tvarkymo siurblius, tačiau yra kur kas galingesni ir turi platesnes siurbimo žarnas. Vakuuminio ekskavatoriaus žarnos skersmuo gali siekti ir 30 centimetrų, jos galas dažnai yra dantytas, sutvirtintas metalu. Čia taip pat dažnai yra rankenos, kurios padeda darbininkams nukreipti siurbimo žarną ten, kur reikia. Susiurbiamas gruntas keliauja į surinkimo konteinerį ar kitą talpą, o oras per kelis filtrus išleidžiamas laukan.

Vakuuminiu ekskavatoriumi šalinamos statybinės atliekos. (Mickaël Lucas, Wikimedia)

Vakuuminiai ekskavatoriai iš esmės yra didžiuliai dulkių siurbliai. Tik tos dulkės yra akmenys, asfalto gabalai, skalda bei purvas, o oro srauto greitis prie siurbimo žarnos galo pasiekia ir 100 metrų per sekundę. Tačiau pažvelkime į vieną pavyzdį iš arčiau.

Prinoth Panther T22 su vakuuminio ekskavatoriaus moduliu. Šone matote prie siurblio konteinerio tvirtinamas skirtingus siurbimo žarnos antgalius. (Gamintojo nuotrauka)

Prinoth Panther T22 – tai vikšrinis sunkvežimis su plačia platforma įvairiems įrankiams montuoti. Šios aukštą pravažumo lygį demonstruojančios mašinos įprastai naudojamos įvairiems infrastruktūros priežiūros ir diegimo darbams atlikti. Pavyzdžiui, šie sunkvežimiai gali tapti įvairių kranų, generatorių, keltuvų, betono maišyklių, savivarčių, konteinervečių ir kitų įrankių platformomis. Panther T22 mielai dirba ir kaip vikšrinis vakuuminis ekskavatorius.

6 cilindrų 9,3 litrų Caterpillar turbodyzelinis variklis, burzgiantis po Panther T22 variklio dangčiu, teikia energiją ir galingam siurbliui. Gruntas, akmenys ir net organinės atliekos yra susiurbiamos į didelį metalinį cilindrą. Geriausia tai, kad jį galima ištuštinti automatiškai – Panther T22 pakelia konteinerį, atveria jo dugną ir išpila susiurbtą gėrį.

Didžiausias Panther T22 pranašumas – pravažumas, leidžiantis pasiekti atokiose vietose esančius objektus. (Gamintojo nuotrauka)

Prinoth Panther T22 dažniausiai dirba ten, kur jokia kita technika negali atvažiuoti. Šis vikšrinis sunkvežimis su vakuuminiu ekskavatoriumi gali valyti pelkes, kurios trukdo didesnių sunkvežimių kelionėms iki įvairių pramoninių objektų ir naudingųjų žaliavų šaltinių. Taip pat galima išvalyti ką tik išgręžtas duobes poliams, tvarkyti nuošliaužas, surinkti statybines atliekas.

Vakuuminiai ekskavatoriai yra pakankamai nišinės mašinos. Tačiau kai jų iš tikrųjų reikia, niekas geriau neatlieka jų darbo.



Taip pat skaitykite:

Big Brutus – milžiniškas elektrinis kastuvas, kuris sutilpo tik į 150 traukinio vagonų;

Didžiausias elektromobilis – karjerų sunkvežimis, kurio net nereikia įkrauti;

Ypatingas anglies kasyklų sunkvežimis su gale sumontuotu varikliu ir ilgu krovinių kėbulu;

Caterpillar R3000H – požeminėse kasyklose dirbantis krautuvas;

Liebherr R9800 – vienas didžiausių karjerų ekskavatorių pasaulyje;

Liebherr LR 13000 – galingiausias vikšrinis kranas pasaulyje;

Big Muskie – greičiausiai didžiausias visų laikų trosinis ekskavatorius;

Big Brutus – milžiniškas elektrinis kastuvas, kuris sutilpo tik į 150 traukinio vagonų

Big Brutus – milžiniškas elektrinis kastuvas, kuris sutilpo tik į 150 traukinio vagonų

Išgirdę pavadinimą Big Brutus iš karto suprantate, kad kalbame apie kažką išties didelio. Tokia pravarde vadintas JAV kalnakasybos įrangos gamintojo Bucyrus-Erie pastatytas 1850-B, 1963-1974 metais dirbęs Kanzase. Šiandien Big Brutus yra didžiausias išlikęs mechaninis kastuvas pasaulyje, tačiau vienas faktas apie kitas jo laikmečio mašinas stebina dar labiau.

Visų pirma, išsiaiškinkime terminus. Big Brutus yra trosinis ekskavatorius, tačiau jo kaušas yra pritvirtintas ne tiesiai prie troso, o prie didžiulės svirties. Taigi, Big Brutus kasa kaušui judant aukštyn, todėl jis yra vadinamas mechaniniu arba elektriniu kastuvu. Štai Big Muskie, didžiausias visų laikų trosinis ekskavatorius, kasė kaušą traukdamas atgal. Šis skirtumas mums nėra esminis, tiesiog dabar turėtų būti aiškiau, kaip Big Brutus gali būti vienu iš didžiausių elektrinių kastuvų. Big Muskie svėrė daugiau nei 12 tūkstančių tonų, o Big Brutus buvo žymiai mažesnis.



Tiesa, Big Brutus ir Big Muskie pagamino ta pati kompanija Bucyrus-Erie. Tai nebuvo serijinės gamybos modeliai, o jų atsiradimas labiau priminė laivo statybas, o ne pramoninės mašinos gamybą. Didžiąją dalį detalių, ypač konstrukcinių komponentų, Bucyrus-Erie sukūrė specialiai savo milžinams. Big Brutus kūrimas prasidėjo 1962 metais.

Pittsburg & Midway Coal Mining Company užsakė naują elektrinį kastuvą dar septintojo dešimtmečio pradžioje. 1962 metų birželį Bucyrus-Erie ėmėsi darbo , o jau 1963 metų gegužę šis 6,5 milijonus dolerių  (maždaug 54 milijonus šių dienų doleriais) monstras buvo užbaigtas. Na, bent jau atėjo laikas jam palikti gamyklą. Tokio dydžio ekskavatoriai gamyklose negali būti surenkami, nes jų transportuoti yra beveik neįmanoma. Taigi, Big Brutus detalės 150 traukinio vagonų iškeliavo į savo darbo vietą Kanzase, kur šis milžinas ir buvo surinktas.

Big Brutus prie poros automobilių. Prisiminkite, kad tai nėra didžiausias kada nors egzistavęs mechaninis kastuvas pasaulyje. (Carol M. Highsmith, Wikimedia)

Bucyrus-Erie 1850-B, gavęs Big Brutus vardą, savo laiku buvo žadą atimantis kalnakasybos įrankis. Šio ekskavatoriaus aukštis iki strėlės viršaus siekia 48,8, plotis – 18, o ilgis – 24,2 metrus. Kitaip tariant, šio ekskavatoriaus dydis prilygsta neblogam namui. Big Brutus sveria 4,2 tūkstančius tonų, tačiau dirbant dar buvo naudojamas 770 tonų balastas, skirtas mašinos stabilumui užtikrinti.

Big Brutus yra elektrinis ekskavatorius, kuriam buvo reikalingas išorinis energijos šaltinis. Jis turi vikšrus ir galėjo judėti pirmyn net 5,8 metrų per minutę greičiu. Įprastai šio ekskavatoriaus galia siekė 7500 ag, tačiau prireikus ji galėjo šoktelėti ir dvigubai. Juk Big Brutus dirbo išties sunkų darbą.

Big Brutus primena daugiabutį – ar matote jame pozuojantį žmogų? (Carol M. Highsmith, Wikimedia)

Big Brutus buvo pastatytas viršutiniam žemės sluoksniui šalinti nuo akmens anglies klodų. Šis elektrinis kastuvas dirbo atviroje anglies kasykloje, dideliais kąsniais šalindamas menkaverčio grunto sluoksnį. Anglies jis nekasė – tam buvo skirta mažesnė, lengviau valdoma technika. Vienu kaušo judesiu Big Brutus galėjo pakabinti net 68,8 kubinius metrus grunto. Maksimalus pakeliamas svoris – 140 tonų. Tačiau jei jau stebitės Big Brutus dydžiu, skubu priminti, kad jis savo laiku buvo tik vienas iš didžiausių elektrinių kastuvų pasaulyje – pats didžiausias, vadintas The Captain, buvo pastatytas 1965 metais.

The Captain pastatė  Marion Power Shovel kompanija. Šis milžinas dirbo iki pat 1991 metų, kai jame kilęs gaisras sukėlė nepataisomą žalą. Jau kitais metais Kapitonas buvo išardytas vietoje ir parduotas kaip metalo laužas. The Captain svėrė 11,5 tūkstančius tonų. Jo kaušo tūris siekė 96 kubinius metrus. Paties ekskavatoriaus aukštis siekė 64 metrus.

Big Brutus – vienas didžiausių visų laikų trosinių ekskavatorių dabar yra muziejaus eksponatas. (Anry skyhead, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Kadangi The Captain buvo perdirbtas kaip metalo laužas, Big Brutus šiuo metu yra didžiausias elektrinis kastuvas pasaulyje. Tiesa, jis nebedirba nuo 1974 metų, kai jo eksploatacija dėl išsekusių anglies klodų tapo neekonomiška. Perkelti tokio dydžio ekskavatorių į naują vietą buvo paprasčiausiai per brangu, todėl jis kurį laiką tiesiog stovėjo nenaudojamas. 1984 metais jis buvo paaukotas naujam muziejui, kurio centrinius eksponatu tebėra iki šiol.



Taip pat skaitykite:

Big Muskie – greičiausiai didžiausias visų laikų trosinis ekskavatorius;

Didžiausias elektromobilis – karjerų sunkvežimis, kurio net nereikia įkrauti;

Foremost Chieftain R – keturis vikšrus turintis sunkvežimis lengvų kelių neieško;

Ypatingas anglies kasyklų sunkvežimis su gale sumontuotu varikliu ir ilgu krovinių kėbulu;

F60 – pusės kilometro ilgio mašina, kuri dar ir juda pirmyn;

Caterpillar R3000H – požeminėse kasyklose dirbantis krautuvas;

Liebherr R9800 – vienas didžiausių karjerų ekskavatorių pasaulyje;

Didžiausia pasaulio savaeigė mašina – NASA raketų transporteris;

Liebherr LR 13000 – galingiausias vikšrinis kranas pasaulyje.

Mįslė technikos mėgėjams – kokį darbą dirba šis įdomus pramoninis sunkvežimis?

Mįslė technikos mėgėjams – kokį darbą dirba šis įdomus pramoninis sunkvežimis?

Įvairiose pramonės šakose naudojamos įvairios specializuotos mašinos. Tik pažvelkite į šią. Tai – kiek keistos išvaizdos sunkvežimis, kokio tikrai nepamatysite jokioje gatvėje ar kelyje. Tokios mašinos dirba tik specifinėje pramonės šakoje, kur yra praktiškai nepakeičiamos. Ar žinote, kokį darbą dirba šis sunkvežimis?

Tai – dar viena NODUM mįslė technikos mėgėjams. Jas publikuojame gana dažnai. Praeitą kartą siūlėme pasidomėti įdomia žemės ūkio mašina. Tačiau anksčiau esame rašę ir apie kitą specializuotą pramoninį sunkvežimį. Kviečiame paskaityti ir tuos straipsnius, jei to dar nepadarėte, o dabar pažvelkime į šį geltoną sunkvežimį.



Pažvelkite į nuotrauką, atkreipkite dėmesį į detales ir pabandykite atspėti, kokį darbą dirba šis sunkvežimis. Kaip visada, atsakymą surasite po nuotrauka.

Kokį darbą dirba šis pramoninis sunkvežimis? (Gamintojo nuotrauka)

Tai – metalo ruošinių pervežimo sunkvežimis, skirtas metalurgijos pramonei. Plieno, aliuminio ir kitų metalų gamyklos gamina didelius luitus, kurie gali sverti 22-30 ir daugiau tonų. Vėliau šie ruošiniai yra išvežami į kitus cechus ar net kitas gamyklas, kur jie virsta įvairiais produktais. Tam, kad šiuos luitus būtų galima pervežti iš vienos gamyklos vietos į kitą, reikalinga speciali technika – būtent tokie transporteriai, kokius matote nuotraukoje.

Toks metalo ruošinių sunkvežimis privalo būtų pakankamai didelis, nes vienu metu jis veža ne vieną metalo luitą. Darbą sunkina ir tai, kad tie ruošiniai būna ką tik išlieti ar nukaldinti, todėl yra neįtikėtinai karšti. Štai plieno luitų temperatūra pervežimo metu gali siekti 900 laipsnių ir juos reikia pervežti į kitą gamyklos vietą, kur jie atvės ir bus supjaustyti tolimesniam apdirbimui. Toks sunkvežimis centre turi griebtuvą, kuris suspaudžia tokių luitų krūvą ir ją pakelia nuo žemės. Didžioji krovinio svorio dalis tenka galiniams ratams, todėl jie yra žymiai didesni. Visas sunkvežimio priekis gali pasisukti galinės dalies atžvilgiu – taip ši mašina yra vairuojama.

Pirmoje nuotraukoje matomas Vokietijos kompanijos KAMAG kūrinys. KAMAG – viena iš pagrindinių metalurgijos pramonei skirtų mašinų gamintojų. Kiekviena mašina gaminama pagal pirkėjo reikalavimus ir nurodytas specifikacijas. Pagaminti tokį sunkvežimį – tai tik dalis  darbo. Kita dalis – jo pristatymas pirkėjams. Neseniai KAMAG užbaigė vieną tokį metalo ruošinių pervežimo sunkvežimį plieno perdirbimo milžinei ArcelorMittal. Šiai tarptautinei bendrovei prireikė itin galingos ir stiprios mašinos, todėl jos svoris viršijo 132 tonas – ir tai be jokių skysčių.

Šią įspūdingą KAMAG mašiną vežė du sunkvežimiai – jos transportavimo svoris siekia 132 tonas. (Gamintojo nuotrauka)

Šios KAMAG mašinos pervežimui buvo pasitelktos dvi daugiaratės platformos ir du sunkvežimiai, sąstato ilgis siekė net 71, plotis – 6,6, o aukštis – 5,4 metrus. Kelis mėnesius planuota 260 km kelionė iki uosto užtruko pakankamai ilgai, bet ir tada sunkumai nesibaigė – į laivą šį KAMAG kūrinį kėlė du galingi kranai.

KAMAG metalo luitų transporteris keliauja į laivą. (Gamintojo nuotrauka)

ArcelorMittal gaminami plieno luitai yra 11,6 metrų ilgio, 2,5 metrų pločio ir 22 centimetrų storio, jie gali sverti iki 22 tonų. Naujasis transporteris vienu metu galės pakelti 150 tonų svorį – net 7 tokius luitus vienu metu.

Ši mašina turi 15,6 litrų 6 cilindrų dyzelinį variklį, išvystantį 403 kW galią ir 2472 Nm sukimo momentą. Greitis nėra prioritetas, nes tokie sunkvežimiai važinėja tik gamyklų teritorijose ir tik trumpais atstumais, tačiau šis transporteris gali pasiekti 30 km/h greitį. Jis yra varomas priekiniais ratais ir tai gali pasirodyti keista, bet apie šią mašiną reikėtų galvoti kaip apie vilkiką su puspriekabe – juk puspriekabės ratai irgi nėra varomi.  Galiniai transporterio ratai dėvi 40-57 išmatavimo sintetinės gumos padangas, kurios gali pakelti 221 tonos apkrovas. Kadangi galiniai mašinos ratai atsiduria labai arti neįtikėtinai karšto krovinio, padangos yra pripildytos vandeniu – į kiekvieną pripilama po 10 tonų.

Darbo metu kiekviena galinė padanga turi būti pripildoma vandeniu, kuris padeda išsklaidyti metalo luitų skleidžiamą karštį. (Gamintojo nuotrauka)

Šio sunkvežimio kaina, žinoma, nėra viešai atskleidžiama, tačiau tai net nėra labai svarbu. Pirkėjas tikisi, kad jis tarnaus ne vieną dešimtmetį. Tiesą sakant, tai buvo viena iš ArcelorMittal iškeltų pirkimo sąlygų – jokių rėmo įtrūkimų negali atsirasti nepaisant to, kad mašina bus naudojama be sustojimo ir vežios sunkius bei labai karštus krovinius. Todėl KAMAG pasirūpino ne tik ypatingai tvirta plieninio rėmo konstrukcija, bet ir hidraulinės sistemos komponentų apsauga nuo karščio.

Tokie sunkvežimiai nesiilsi – dažnai jie dirba po 24 valandas per parą. ArcelorMittal teigia, kad iš naujojo pirkinio tikisi 5500 darbo valandų per metus. Tai yra, vidutiniškai  po 15 valandų per parą kasdien. Ir taip – dešimtmetį be jokių ženklių nusidėvėjimo ženklų ar įtrūkimų. Darbas tokios mašinos kabinoje, kuri yra įrengta daugiau nei 4 metrų aukštyje, nėra lengvas. Tačiau kabina turi oro kondicionierių, komunikacijos sistemas, ergonomiškus valdymo įrenginius, o pats sunkvežimis – daugybę jutiklių, kurie turėtų bent kiek palengvinti darbą. Šis transporteris yra stebėtinai manevringas, o vairuotojas gali pasidžiaugti bent jau geru matomumu visomis kryptimis – juk ši mašina dažnai važinėja atbula. Kita vertus, vairuoti tokią mašiną, kurios ilgis – 16,2, o plotis – 5,5 metrai vis tiek nebus labai lengva, juolab, kad visada reikia galvoti apie tą sunkų ir labai karštą krovinį.

Daugelis žmonių net nežino apie tokių pramoninių transporterių egzistavimą, tačiau jie yra metalurgijos pramonei yra labai naudingi. Plienas, iš kurio pagamintas jūsų automobilis, kadaise galėjo būti ir tokios mašinos griebtuve. Todėl įdomu žinoti, kad kažkur dabar važinėja milžiniški sunkvežimiai kilnojantys 150 tonų sveriančias ir iki 900 laipsnių Celsijaus įkaitusias metalo luitų krūvas.



Taip pat skaitykite:

Kokiuose laukuose dirba ši žemės ūkio paskirties mašina?

Ką veikia šis pramoninis sunkvežimis?

Kam skirtas šis sunkvežimis ir kuo jis skiriasi nuo įprastų savivarčių?

Kokį darbą dirba ši mašina su ilgu hidrauliniu įrankiu?

Ką smėlyje veikia ši triratė mašina?

Kokius darbus dirba ši agresyviai atrodanti vikšrinė mašina?

Ką veikia ši aukšta, plati, bet trumpa vikšrinė mašina?

Kokį darbą dirba šis prie frontalinių krautuvų tvirtinamas agregatas?

Kam skirta ši mašina su dantytais plieniniais ratais?

Kam skirta ši kelių tiesimo ir statybų mašina?

Kam skirti šie ilgakojai sunkvežimiai?

Kam skirta ši vikšrinė mašina su dantytu stumdytuvu?

Kam skirtas šis platus traktorius su didelėmis padangomis?

Didžiausias elektrinis sunkvežimis pasaulyje turi 4 tonas baterijų, bet laidais jų įkrauti nereikia

Didžiausias elektrinis sunkvežimis pasaulyje turi 4 tonas baterijų, bet laidais jų įkrauti nereikia

Vis dažniau kalbama apie būsimus elektrinius pikapus ir sunkvežimius, tačiau vis dar yra abejojančių tokios idėjos praktiškumu. Tačiau jau dabar pasaulyje yra elektrinių sunkvežimių, kurie važinėja taip niekada ir nesustodami įkrovimo stotelėse. Tik pažvelkite į šį žalią milžiną Elektro Dumper!

Iš tikrųjų, didžiausios pasaulio mašinos techniškai yra varomos elektra. Nors didžiausi pasaulio ekskavatoriai, sunkvežimiai ir kranai turi dyzelinius variklius (kartais ir ne po vieną), mechaniškai su ratais jie dažniausiai nėra sujungti. Varikliai juose naudojami kaip generatoriai, o galios perdavimas vyksta pasitelktus elektrinius ar hidraulinius variklius. Būtent tokia konstrukcija leidžia didiesiems karjerų sunkvežimiams naudoti kontaktinius elektros tinklus – kur tai įmanoma, į kalną jie važiuoja kaip trolei-sunkvežimiai.



Tačiau baterijų energija varomas milžiniškas sunkvežimis skamba kaip nepraktiška idėja. Kiek laiko reikės baterijoms įkrauti? Kiek laiko jos tarnaus, kai kasdien reikės pervežti tūkstančius tonų krovinio? Dyzeliniai sunkvežimiai yra geresni jau vien todėl, kad jiems nereikia sustoti ilgesniam laikui – net dyzelinas jiems atvežamas tiesiai į kasyklas. Bet kas jei baterijų įkrauti nereikėtų?

Elektro Dumper (trumpiau – eDumper) – tai  Šveicarijos kompanijos Kuhn Schweitz sukurtas elektrinis karjerų sunkvežimis. Kaip pagrindas panaudotas standartinis Komatsu HB 605-7. Įprastai šis sunkvežimis yra varomas 715 ag (533 kW) dyzeliniu varikliu. Komatsu HB 605-7 yra išties modernus sunkvežimis, turintis automatinę nusileidimo įkalne kontrolę, hidropneumatinę važiuoklę, skysčiu aušinamą kelių diskų stabdžių sistemą, 7 laipsnių automatinę transmisiją, ergonominę kabiną ir daug kitų privalumų. Tarp jų – ir 780 litrų talpos degalų bakas. Žinoma, tapdamas elektriniu šis sunkvežimis viso to atsisakė.

Originalus Komatsu HD 605-7 važinėja kūrendamas dyzeliną. (Michael KR, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Projektas prasidėjo dar prieš dvejus metus, o pernai eDumper jau važinėjo karjere. Standartiniai varomieji mazgai buvo pakeisti elektriniais. Sistemos centre – daugiau nei 4 tonas sverianti 600 kWh baterija.  Buvo atsisakyta ir standartinės geltonos spalvos – eDumper yra žalias tiek charakteriu, tiek kėbulo spalva.

eDumper sveria panašiai kaip ir standartinis Komatsu HB 605-7 – daugiau nei 46 tonas. Ir svorio gali pavežti tiek pat – 65 tonas. eDumper yra sukurtas galvojant būtent apie kalnuotas Šveicarijos kasyklas. Tai kiek laiko žaliasis milžinas gali dirbti kasykloje, kol išsenka jo baterijos? Ogi tol, kol vairuotojui ateina laikas pailsėti – šių baterijų nereikia įkrauti.

eDumper – tai elektrinis karjerų sunkvežimis, kuris ne tik nenaudoja, bet dar ir papildomai gamina elektros energiją. (Gamintojo nuotrauka)

eDumper dirba labai specifinėse kasyklose, kuriose žaliavos išgaunamos aukščiau nei yra įrengtos perdirbimo gamyklos. Šis bandomas modelis vežioja kalkakmenį ir klintmolį. Į 13 % įkalnę eDumper važiuoja tuščias ir tam naudoja baterijose sukauptą energiją. Tačiau žemyn jis jau rieda pilnai pakrautas, todėl ne tik nenaudoja, bet dar ir gamina energiją – regeneracinė stabdžių sistema leidžia palaikyti saugų greitį ir tuo pačiu įkrauna baterijas. Kadangi sunkvežimis žemyn rieda būdamas pakankamai sunkus, jis sukuria daugiau energijos nei vėliau panaudoja važiuodamas į kalną.

Taip, supratote teisingai – eDumper sunkvežimio niekada nereikia įkrauti. Per metus šis sunkvežimis sukuria 77 megavatvalandes perteklinės elektros energijos, kuri perduodama į tinklą. Per tą patį laiko tarpą įprastas karjerų sunkvežimis sudegintų 40-80 tūkstančių litrų dyzelino. Taigi, eDumper iš tikrųjų padėtų sutaupyti, bet tai nėra vienintelis privalumas.

eDumper yra tylesnis, turi mažiau judančių detalių, reikalauja mažiau priežiūros. Įdomu tai, kad vienas didžiausių Komatsu HB 605-7 privalumų – tyli kabina, tačiau eDumper veikia dar tyliau. Tačiau svarbiausia tai, kad jis visiškai neišmeta CO2. Šis sunkvežimis yra didžiausias pasaulio elektromobilis, didžiausias CO2 neišmetantis sunkvežimis ir turi didžiausią transporto priemonėje sumontuotą bateriją. Ir tai – tik pradžia – lyginant su didžiausiais karjerų sunkvežimiais eDumper yra pakankamai nedidelis, todėl būtų įdomu pamatyti, kaip ši technologija veiktų didesnėse mašinose. Žinoma, didžiausias trūkumas – specifiniai reikalavimai karjerui, tačiau gamintojai tiki, kad ši technologija turi potencialo.



Taip pat skaitykite:

Troleisunkvežimiai – kadaise karjeruose bei kasyklose dirbo ir milžiniški ūsuoti sunkvežimiai;

Foremost Chieftain R – keturis vikšrus turintis sunkvežimis lengvų kelių neieško;

Ypatingas anglies kasyklų sunkvežimis su gale sumontuotu varikliu ir ilgu krovinių kėbulu;

Iki kokio slėgio pripučiamos didžiųjų karjerų sunkvežimių padangos?

Kaip pervežami milžiniški karjerų sunkvežimiai?

10 faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote;

Elektriniai sunkvežimiai nėra jokia naujiena – jie važinėjo dar prieš 100 metų.

Mįslė technikos mėgėjams – kam skirta ši nematyta žemės ūkio mašina? Kokiuose laukuose ji dirba? (Video)

Mįslė technikos mėgėjams – kam skirta ši nematyta žemės ūkio mašina? Kokiuose laukuose ji dirba? (Video)

Skirtingose pasaulio vietose auginamos skirtingos daržovės ir vaisiai. Todėl nieko nestebina faktas, kad ir technika naudojama skirtinga. Pavyzdžiui ši mašina, kurią matote nuotraukoje, mūsų kraštuose tikriausiai nerastų ką veikti. Bet ar galite atspėti, kam ji skirta?

Tai – dar viena Nodum mįslė technikos mėgėjams. Šiame puslapyje jų surasite pakankamai nemažai (straipsnio apačioje yra ilgas sąrašas). Štai praeitą kartą kvietėme atpažinti neįprastos formos sunkvežimį. Tai, pasirodo, nebuvo labai sunki mįslė. Jei norėtumėte dar vienos su žemės ūkiu susijusios mįslės, kviečiame įsižiūrėti į šią agresyviai atrodančią mašiną arba šį aparatą su labai plačiomis padangomis. O dabar pereikime prie naujausios mįslės.



Taisyklės kaip visada yra labai paprastos. Įsižiūrėkite į nuotrauką ir atkreipkite dėmesį į detales. Pabandykite atspėti, kam galėtų būti skirta ši keista žemės ūkio mašina. Užuominą jau turite – mūsų kraštuose tokios technikos nėra. Atsakymą ir daugiau įdomių faktų rasite po nuotrauka. Taigi, kas tai?

Kam skirta ši mūsų kraštuose nematyta žemės ūkio technika? (Gamintojo nuotrauka)

Tai – pomidorų kombainas. Kitaip tariant, pomidorų derliaus nuėmimo mašina. Mūsų kraštuose pomidorai atvirose plantacijose nėra auginami, todėl tokios technikos čia nepamatysite. Beje, daugiausiai pomidorų pasaulyje užaugina Kinija – jai atitenka daugiau nei pusė visos pasaulinės rinkos. Europos Sąjunga šiame sąraše yra antroji. Senajame žemyne pomidorai auginami praktiškai visur, tačiau daugiausia jų auga atvirose plantacijose pietuose. Būtent Italijoje ir gaminama nuotraukoje matoma mašina.

Tai – Guaresi Super G 120-40”. Guaresi kompanija yra įsikūrusi Šiaurės Italijoje mažame Pilastri miestelyje ir yra absoliuti pomidorų nurinkimo technikos lyderė. Super G 120-40” yra vienas iš naujesnių Guaresi modelių, todėl šis kombainas turi ir pakankamai įspūdingų savybių.

Taip Guaresi Super G 120-40” atrodo iš galo – tas baltas stogelis nuo saulės pridengia rūšiuotojus. (Gamintojo nuotrauka)

Guaresi Super G 120-40” yra 11,51 metrų ilgio ir 3,05 metrų pločio mašina, kurios aukštis siekia 3,67 metrus, o svoris – 11,5 tonas. Šios mašinos centre – 6 cilindrų FIAT turbodyzelinis variklis, išvystantis 175 kW (238 ag) arba 165 kW (225 ag). Guaresi Super G 120-40” turi pažangią hidraulinę sistemą, kuri suka pomidorų surinkimo mechanizmus, padeda vairuoti ir sustabdyti mašiną. Šis pomidorų kombainas pasiekia maksimalų 27 km/h greitį, tačiau dirbdamas niekada neviršija 9 km/h. Kaip tas darbas atrodo?

Filmukas apie Guaresi Super G 120-40” darbą pomidorų plantacijose

Guaresi Super G 120-40” priekyje yra 120 cm pločio diskinis pjautuvas ir surinkimo diržas. Pomidorų augalai yra nupjaunami ir vibruojančiu konvejeriu keliauja per valymo šepetį, kuris atskiria vaisius nuo augalų. Tuomet pomidorai jau 105 cm pločio diržu keliauja iki automatinės rūšiavimo sistemos, kuri tikriausiai yra gudriausia viso šio įrengimo dalis. Kompiuteris atpažįsta žalius, neprinokusius pomidorus ir mikliais pirštais juos išsviedžia iš bendros vaisių tėkmės. Tai yra įspūdingas įrenginys, nes jis ne tik atpažįsta labai greitai keliaujančių pomidorų spalvą, bet dar ir pasirenka, kuriuo pirštu numušti žalius pomidorus į šalį. Šie pirštai yra neįtikėtinai greiti (35 judesiai per sekundę) ir beveik niekada neklysta.

Žali pomidorai numetami ant žemės, raudoni keliauja į priekabas, o augalai yra susmulkinami ir pasitarnauja kaip natūrali trąša. (Gamintojo nuotrauka)

Tiesa, net jei kompiuteris ir suklystų, nieko blogo neįvyktų – viršuje pomidorus dar kartą apžvelgia po stogeliu stovintis žmogus. Jis pašalina neatskirtus žalius pomidorus ar augalo šakeles. Galiausiai, augalai yra susmulkinami, o vaisiai keliauja tiesiai į traktoriaus traukiamą priekabą. Per valandą Guaresi Super G 120-40” gali surinkti 60 tonų pomidorų.

Guaresi pasirūpino, kad vairuotojas turėtų labai patogią darbo vietą. Erdvi kabina yra pačiame centre, todėl pasižymi puikiu matomumu. Prie to prisideda ir keturios kameros, kurios užtikrina darbo saugumą. Visi įrenginiai yra valdomi viena vairalazde ir keliais mygtukais, o pati kabina yra sumontuota ant vibraciją slopinančių blokų. Žinoma, čia taip pat įrengta nebloga garso aparatūra ir oro kondicionierius.

Vairuotojo darbo vieta yra stebėtinai patogi. (Gamintojo nuotrauka)

Guaresi Super G 120-40” nėra pigi mašina, tačiau didelėms pomidorų plantacijoms ji yra tiesiog nepakeičiama. Tiesa, pomidorai vis dar skinami ir rankomis – tai yra brangesnis derliaus nuėmimo metodas, tačiau taip vaisai yra labiau apsaugomi nuo sumušimų.



Mįslės technikos mėgėjams:

Kam skirtas šis sunkvežimis ir kuo jis skiriasi nuo įprastų savivarčių?

Kokį darbą dirba ši mašina su ilgu hidrauliniu įrankiu?

Ką smėlyje veikia ši triratė mašina?

Kokius darbus dirba ši agresyviai atrodanti vikšrinė mašina?

Ką veikia ši aukšta, plati, bet trumpa vikšrinė mašina?

Kokį darbą dirba šis prie frontalinių krautuvų tvirtinamas agregatas?

Kam skirta ši mašina su dantytais plieniniais ratais?

Kam skirta ši kelių tiesimo ir statybų mašina?

Kam skirti šie ilgakojai sunkvežimiai?

Kam skirta ši vikšrinė mašina su dantytu stumdytuvu?

Kam skirtas šis platus traktorius su didelėmis padangomis?

Ką veikia šis pramoninis sunkvežimis?

Kam skirta ši agresyviai atrodanti žemės ūkio mašina?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.