Monako Grand Prix yra ypatingos lenktynės Formulės 1 kalendoriuje. Monako Kunigaikštystės gatvės vienam savaitgaliui virsta unikalia Circuit de Monaco trasa. Galbūt lenkimai čia labai reti ir filmuoti šį renginį sunku, bet tai – vienas iš tų įspūdingų automobilių sporto renginių, kuriuos verta pamatyti bent kartą.
Daugybė Formulės 1 mėgėjų iš tikrųjų nemėgsta lenktynių Monake. Viduržemio jūros pakrantės prabanga televizoriaus ekrane nedaro didelio įspūdžio. Be to, Monte Karlo gatvės nebuvo sukurtos lenktynėms, todėl tai – siaura ir lėta trasa. Tiesą sakant, 2003-iųjų Monako Grand Prix buvo pirmosios lenktynės Formulės 1 istorijoje, kuriose neįvyko nei vienas lenkimas. Ir taip yra dėl to, kad šiuolaikiniai F1 bolidai yra labai dideli, o Circuit de Monaco ne tik yra labai siaura, bet dar ir neturi jokių saugumo zonų. Čia net nėra tikros ilgos tiesiosios.
Lenktynės Monte Karlo gatvėse buvo Monako automobilių klubo prezidento ir cigarečių gamintojo Antony Noghès idėja, kuriai pritarė jo draugai iš Kunigaikštytę valdžiusios Grimaldi šeimos. Circuit de Monaco oficialiai atidaryta 1929 metais. Po poros metų Monako GP pirmą ir vienintelį kartą laimėjo vietinis vairuotojas – tai padarė Louisas Chironas (ir taip – Bugatti Chiron nešioja jo vardą). Vėliau vietiniai Monako lenktynininkai šioje trasoje triumfavo tik GP2 klasėje. Šiuolaikiniame F1 čempionate vietiniams Monako lenktynininkams čia sekasi sunkiai.
Nors pakeitimų per Monako gatvių trasos istoriją tikrai buvo, jie nebuvo labai dideli – ir 1929-ųjų Circuit de Monaco žemėlapis atrodo labai atpažįstamas.
Monako gatvių trasa atnaujinta kelis kartus. Dažniausiai tai motyvuota saugumu. Juokinga, bet kai kuriose trasos dalyse buvo bandoma bolidus sulėtinti – trasoje, kuroje nėra vietos saugumo zonoms, tai yra labai svarbu.
Štai kaip atrodo dabartinė (2022 m.) Monako trasos schema:
Štai 7 netikėti faktai, paverčiantys Circuit de Monaco ypatinga F1 trasa.
Atvirkščia techninio aptarnavimo juosta
Circuit de Monaco yra vienintelė trasa F1 kalendoriuje, kurios techninio aptarnavimo juostos garažai yra nukreipti į priešingą pusę nuo trasos. Kitoje trasoje išėjęs pro garažo duris galėtumėte nueiti prie atitvarų, kur sėdi lenktynių inžinieriai, komandų vadovai ar kai kurie kiti specialistai. Monake garažų durys yra nukreiptos tolyn nuo trasos. Tiesa, dalis techninio aptarnavimo juostos yra visai šalia trasos, bet tos dalies, kuria lenktynininkai važiuoja prieš pasukdami pasikeisti ratus. Taip buvo ne visada – konfigūracija pakeista 2004 metais, kad garažai ir pati pitų konstrukcija būtų patogesni.
Lėčiausias posūkis
Monako gatvių trasa yra vienintelė F1 kalendoriuje turinti posūkį, kurį bolidai dažnai įveikia mažesniu nei 50 km/val. greičiu. Tai – Fairmont kilpa, taip pavadinta čia stovinčio viešbučio garbei. Šis posūkis yra vadinamasis plaukų segtukas – automobiliai čia tarsi apsisuka. Jis yra toks aštrus, kad F1 pilotas negali jo įveikti laikydamas rankas ant vairo įprastose padėtyse. Tiesą sakant, pats vairo mechanizmas specialiai ruošiamas šiai trasai, kad šis posūkis būtų įveikiamas apskritai.
Netikėti tunelio iššūkiai
Po minėtu Fairmont viešbučiu yra ilgiausias tunelis F1 istorijoje. Kadaise tuneliu buvo važiuojama ir Detroito GP lenktynėse, nedidelis tunelis veda ir iš techninio aptarnavimo juostos Abu Dabio GP. Tačiau tunelis Monake yra daug ilgesnis ir greitesnis už kitus du, todėl kelia nemažai iššūkių.
Visų pirma, apšvietimo sąlygos važiuojant per Fairmont tunelį keičiasi labai greitai ir akys nespėja prisitaikyti. Iš Viduržemio jūros saulės į pavėsį ir atgal į saulę – akims tai yra didelis iššūkis. Be to, tai – viena greičiausių trasos vietų, o prispaudžiamoji jėga čia susilpnėja net 20-30 %, nes lekiantys bolidai ir jūros vėjai tunelyje sudaro stiprų oro srautą, kuris prieš plauką glosto aerodinaminius automobilių komponentus. Bolido sparnams reikia stipraus priešpriešinio oro srauto, o tunelio efektas jį tarsi neutralizuoja.
Ir tai dar ne viskas – pilotams nepatinka ir tai, kad tunelyje nelyja. Kai likusi trasos dalis yra šlapia, sausas tunelio asfaltas sukelia staigų sukibimo pasikeitimą. Tai greitina padangų susidėvėjimą, o ir pilotams sunku prisitaikyti. 1984 metais prieš lietingas lenktynes šis tunelis buvo laistomas ugniagesių žarnomis, kad sauso asfalto lopas nesutrikdytų automobilių balanso. Tai buvo padaryta lenktynininko Niki Laudos prašymu.
Vienintelė F1 trasa, kur dirba narai
Circuit de Monaco yra vienintelė šiuolaikinė F1 trasa, į kurios aptarnaujantį personalą dar visai neseniai buvo įtraukiami ir narai. Taip buvo dėl ypatingos Monte Karlo trasos vietos – ji vingiuoja palei Viduržemio jūros vandenis. Labai gražu stebėti F1 bolidus lekiančius pro prieplaukoje stovinčias jachtas (kai lenkimų tiek mažai, pats pradedi ieškoti lenktynių grožio). Net nereikia sakyti, kad nei titaninis saugos lankas, nei saugos diržai nuo nuskendimo nesaugo. Tiesa, dabar išlėkimo iš trasos tikimybė yra minimali.
Į vandenį per visą neįtikėtinai ilgą Monako GP istoriją įkrito tik du bolidai – 1955-aisias vandenyje atsidūrė Alberto Ascari pilotuojamas Lancia, o 1965-aisiais į įlanką įlėkė Paulo Hawkinso Lotus-Climax. Abu lenktynininkai išgyveno. Modernūs atitvarai beveik visiškai pašalino šią riziką, bet prieplaukoje budintys narai (ten jie yra dėl laivų ir juose švenčiančių žmonių gausos) lenktynių metu vis tiek yra labai atidūs ir viskam pasiruošę. Dar visai neseniai Monako GP organizatoriai specialiai samdė narus ir juos apmokydavo, kaip išgelbėti į vandenį įkritusius lenktynininkus.
Beje, kalbant apie saugumą, Monako GP žuvo 4 lenktynininkai. Du iš jų – ne Formulės 1 čempionato metu (1948-aisiais žuvo Normalas Linnecaras, 1952-aisiais – Luigi Fagioli), du – oficialių F1 lenktynių metu (1962-aisiais Dennisas Tayloras, 1967-aisiais – Lorenzo Bandini). Pastarasis lenktynininkas nudegė 70 % savo kūno, kai jo Ferrari apsivertė ir atsitrenkė į presuoto šieno barjerą. Jo tragedija nulėmė šieno barjerų uždraudimą Formulėje 1.
Visų namai
Monako Kunigaikštytė yra labai graži ir prabangi vieta. Rivjeros glamūras, galbūt, nepetenka į visų žmonių skonio rėmus, bet ši nykštukinė valstybė vis tiek yra ypatingas Europos taškas.
Bet daugybė F1 lenktynininkų čia gyvena ne dėl grožio ar orų. Monake nėra pajamų mokesčio, todėl daug uždirbantiems žmonėms ši vieta yra finansiškai protingas pasirinkimas. F1 pilotų karjera yra ribota ir dažnai nenuspėjama, todėl reikia sukaupti rezervą ateičiai, kai vietos už F1 bolido vairo nebeliks. Monaką lenktynininkai renkasi ir dėl oro, anglų kalbos, padėties Europoje (tai ypač aktualu iš kitų žemynų kilusiems sportininkams), bet, aišku, pagrindinė motyvacija – laisva mokesčių politika. Dėl to čia gyvena ir daug kitų profesionalių sportininkų.
Kiek lenktynininkų gyvena Monake? Prisimenate brazilą Ayrtoną Senną, suomį Mikka Hakkineną, vokietį-suomį Nico Rosbergą – visi jie gyveno (ar bent jau turėjo būstą) Monake. Ir šį sąrašą būtų galima plėsti labai ilgai. Tik vienas 2022-ųjų sezono lenktynininkas yra kilęs iš Monako – Charlesas Leclercas yra vietinė žvaigždė. Tačiau čia gyvena ir britai Lewisas Hamiltonas bei Lando Norrisas, olandas Maxas Verstappenas, suomis Valtteri Bottas, australas Danielis Ricciardo, tailandietis Alexas Albonas, meksikietis Sergio Perezas. Ir, turbūt, daug kitų.
Kur gimsta herojai
Circuit de Monaco yra palyginti lėta, bet labai techniška miesto trasa, kurioje vairuotojo įgūdžiai yra svarbesni už automobilio galią. Ir būtent ant nelygaus siaurų ir vingiuotų Monte Karlo gatvių asfalto gimė ne vieno jums gerai žinomo lenktynininko legenda.
Niekas nėra turėjęs tiek Monako GP trofėjų kiek Ayrtonas Senna – brazilas šias lenktynes laimėjo net 6 kartus. Šis skaičius būtų 7, jei ne kontroversiška 1984-ųjų Monako GP pabaiga. Tuomet trasą merkiant lietui lenktynininkai mojavo rankomis, kad varžybos būtų sustabdytos. Tai ir nutiko – 32-ajame rate pasirodė raudona vėliava ir lenktynės baigėsi. Nors to 32-ojo rato pabaigoje Ayrtonas Senna aplenkė techninių problemų turėjusį Alainą Prostą, raudona vėliava reiškė, kad rezultatai bus skaičiuojami pagal 31-ojo rato rezultatus.
Prosto pergalę pažymėjo neteisybės kvapas, nes raudoną vėliavą iškėlė lenktynių klerku buvęs Jacky Ickxas su Prostu susijęs per Porsche automobilių sporto veiklą – Prosto McLaren-TAG turėjo Porsche variklį, o Ickxas buvo Rothmans Porsche komandos lenktynininkas. Tai būtų buvusi pirmoji Senna pergalė Monake, bet dėl šios sumaišties triumfo čia jam teko palaukti iki 1987-ųjų.
Po 5 kartus Monako GP laimėjo Grahamas Hillas ir Michaelas Schumacheris. Minėtas Alainas Prostas tai padarė 4 kartus.
Trigubos autosporto karūnos dalis
Egzistuoja toks neoficialus titulas, žinomas kaip Triguba autosporto karūna. Šis įsivaizduojamas apdovanojimas skiriamas lenktynininkams, kurie nugali Monako GP, Indy 500 ir Le Mano 24 valandų lenktynėse. Kol kas tai padarė tik vienintelis Grahamas Hillas, dėl savo pergalių Monake vadintas Monako Karaliumi arba Ponu Monaku.
Monakui tokia garbė skiriama dėl tų lenktynių sudėtingumo – vairuotojai čia tikrai turi parodytų meistriškumą, kad nepaverstų savo bolido atitvarų ornamentu. Be to, Monako GP yra savotiškai nepajudinama Formulės 1 konstanta – Monte Karlo trasa į Formulės 1 kalendorių įtraukta jau pirmais čempionato egzistavimo metais – 1950-iais. Ir be pertraukų (neskaitant pandemijos 2020 metais) Monako GP vyksta nuo 1955-ųjų.
Tiesa, yra teigiančių, kad Monaką reikia pašalinti iš F1 žemėlapio. Šių lenktynių rengėjai F1 organizacijai moka mažiausią sumą, nes juk tai – automobilių sporto legenda. Tačiau F1 kalendoriuje jau yra techniškai geresnių miestų trasų. Be to, Monako GP yra sunku organizuoti, o ir fanai ypatingai šiomis lenktynėmis nesižavi.
