Dakaro ralyje nėra techninio aptarnavimo juostų, kur mechanikų komandos greitai pakeistų bolido ratus. Prakirtus padangą lenktynininkams patiems tenka griebtis atsarginių ratų ir veržliasukių. Kartais atsarginių ratų pritrūksta ir tai būna didelė problema. Tai kaip Dakaro motociklininkai išsisuka važiuodami visai be atsarginių ratų?
Dakaro ralis yra labai fiziškas. Vyriausias Dakaro čempionu automobilių klasėje tapęs žmogus įrodė, kad tai nėra jauniklių sportas, bet fizinės jėgos ir techninės žinios galutiniams rezultatams reiškia labai daug. Tampytis su atsarginiais ratais nėra lengva – tai yra viena iš priežasčių, kodėl sunkvežimių įgulos yra didesnės.
Dakaro ralio automobilis į greičio ruožą pasiima 2-3 atsarginius ratus. Ir jų labai dažnai nepakanka – tenka skolintis iš draugiškų varžovų arba laukti papildymo iš techninio aptarnavimo sunkvežimių. Galbūt Afrikoje, kur akmenynų buvo mažiau, ratai ne taip kentėjo, bet Dakaro raliui persikėlus į Pietų Ameriką ir, vėliau, į Saudo Arabiją, bolidai labai dažnai stoja dėl prakirstų padangų. Motociklai ir keturračiai atsarginių ratų neturi apskritai, nors irgi vingiuoja tarp tų pačių aštrių akmenų.
Kaip Dakaro motociklininkai išsiverčia be atsarginių ratų? Na, padangų problemos juos tiesiog kamuoja rečiau. Visureigiai savo ratus dažnai pramušinėja dėl to, kad yra dideli ir sunkūs. Motociklininkams lengviau vingiuoti tarp trasos akmenų. Be to, jei koks akmuo ir kliudomas, smūgis būna silpnesnis, nes motociklas sveria mažiau ir važiuoja lėčiau. Visureigio atveju padanga suknežinama tarp beveik tris tonas sveriančio automobilio ir kieto akmens. Motociklai yra mažesni ir jų ratų patiriamuose smūgiuose yra mažiau energijos.
Kaip atrodo ir kaip montuojamas Bib Mousse
Dar svarbiau tai, kad Dakaro motociklininkų padangos nėra tiesiog pripūstos. Įprastai jos yra užpildomos butilo žiedu – padangos kameros vietą užima sintetinė spurga. Michelin dar 1983 metais pristatė Bib Mousse (mousse – putėsiai) – specialiai bekelės lenktynėms skirtus butilo intarpus padangoms. Dabar intarpus ir panašius padangų užpildus gamina ir kitos kompanijos.
Keturračiai (ATV) irgi nesiveža atsarginių ratų – jų nebūtų kur dėti. Kaip paaiškino STORY Racing komanda, besirūpinanti ir lietuvio Dakaro dalyvio Laisvydo Kanciaus keturračiu, šių mašinų padangos yra užpildomos mandarinais – rutuliais, kurie yra šiek tiek minkšti, pasižymi kempinę primenančia struktūra ir nebijo dūrių. Principas toks pat kaip ir su motociklais, bet vietoje vientiso žiedo, padanga užpildoma atskirais kamuoliukais. Taigi, jei keturračio padanga ir yra praduriama, ji išlaiko savo formą.
Dakaro dalyviai su savimi vežasi ir padangų remonto rinkinius. Kartais jie labai praverčia. Ypač per maratono etapus, kai padangos turi tarnauti dvi dienas, du greičio ruožus. Įprastai praktiškai visų Dakaro mašinų padangos keičiamos po kiekvieno etapo.
Tarptautinė motociklininkų federacija (FIM) nurodo, kad padangos negali būti modifikuojamos. Vaizdžiai tariant, Dakaro ralio dalyviai privalo naudoti nuo gamintojų lentynų paimtas padangas. Bet, aišku, butilo spurgų ir mandarinų naudojimas yra leidžiamas, nes tai – visiems prieinami produktai, dažnai naudojami ir tų, kurie bekelėje tik linksminasi laisvu laiku.
Tokie padangų užpildai turi ir trūkumų. Jie šiek tiek apsunkina padangos montavimą. Be to, jie turi būti gerai sutepti, kad dėl trinties padangoje jie neįkaistų ir nepradėtų byrėti. Bet motociklininkams ir keturratininkams tai – labai svarbūs komponentai, užtikrinantys, kad po susitikimo su aštriu akmeniu jie galės važiuoti toliau.
