Vespa – tai garsi nuo 1946 metų Italijoje gaminamų motorolerių markė. Vespa motoroleriai ir šiandien yra labai populiarūs – burgzdami miestų gatvėmis jie visada traukia praeivių žvilgsnius. Tačiau tai nereiškia, kad Vespa negali pasitarnauti kare. Štai 1956 ir 1959 metais buvo gaminamos ir prieštankiniais ginklais ginkluotos Vespa versijos.
Pripažinkime – retro stiliaus įkvėpti Vespa motoroleriai dabar yra ypač mėgiami hipsterių. Tas mielas dizainas yra labai lengvai atpažįstamas, o pastelinės spalvos praskaidrina nuotaiką. Turbūt dėl to vien mintis, kad Vespa galėjo būti ginkluota, kelia šypseną. Be to, priešingai nei daugelis karinių mašinų, Vespa motoroleriai niekada nebuvo nei labai galingi, nei labai patvarūs. Kita vertus, tai vienam tokiam motoroleriui nesutrukdė dalyvauti Dakaro ralyje – tai gal ir karinė Vespa nėra toks jau keistas daiktas?
1946 metais, Vietnamui siekiant nepriklausomybės nuo prancūzų kolonizatorių, įsiplieskė Pirmasis Indokinijos karas. Nors Prancūzija planavo greitai užbaigti šį konfliktą, jis tęsėsi iki 1954 metų. Tą karą Prancūzija, beje, pralaimėjo, tačiau jo metu išmoko ne vieną pamoką.
Viena iš tų pamokų – būtinybė turėti lengvai transportuojamų transporto priemonių ir ginklų. Dėl to prancūzai sumanė pasigaminti karinį motorolerį – itin lengvą ir pigią transporto priemonę, kurią būtų galima desantuoti tiesiai į konflikto židinį. Tai nebuvo originali idėja – amerikiečiai tokius motorolerius su parašiutais mėtė dar Pirmojo pasaulinio karo metais. Taigi, 1956 metais Prancūzijoje gimė Vespa 150 TAP. TAP – tai troupes aéroportées – prancūzų desantininkai.
Vespa 150 TAP – tai paprastas civilinis Vespa motoroleris su graižtvine 75 mm M20 prieštankine patranka. Nors Vespa yra siejama su Italija, karinė versija buvo gaminama Prancūzijoje – tuo rūpinosi Ateliers de Construction de Motocycles et d’Automobiles (ACMA) – licencijuotas Vespa atstovas Prancūzijoje. 150 TAP versija nedaug skyrėsi nuo originalo – karinė Vespa turėjo sustiprintą rėmą, buvo nudažyta žaliai, o po jos sėdyne buvo įrengtas M20 ginklo laikiklis. Gamintojui teko išpjauti ir vietą vamzdžiui priekiniame motorolerio aptake.
Vespa 150 TAP buvo labai lengva transporto priemonė, kurią buvo galima nuleisti parašiutu. Prancūzija jį panaudojo 1954-1962 metais vykusiame Alžyro kare. Vienam tokiam motoroleriui buvo skiriami du kariai – šaulys ir užtaisinėtojas. Vespa 150 TAP patranka nebuvo skirta šaudymui nuo motorolerio, nors tai buvo įmanoma, nes šis ginklas praktiškai neturėjo jokios atatrankos. Tiesą sakant, nors Vespa 150 TAP paskirtis buvo kitokia, bent jau teoriškai šis motoroleris galėjo šaudyti ir važiuodamas.
Įprastomis sąlygomis Vespa 150 TAP buvo naudojama kitaip. Motoroleris sustodavo, jo įgula paimdavo patranką, ištiesdavo jos trikojį ir tuomet pasiruošdavo šaudymui į įvairius taikinius, dažniausiai – į šarvuotas mašinas. Prie sutvirtinto Vespa 150 rėmo buvo galima pritvirtinti šiek tiek amunicijos ir degalų. Tokia karinė Vespa taip pat galėjo vežti ir medicininius reikmenis ir kitus smulkesnius krovinius.
Mechaniškai Vespa 150 TAP nesiskyrė nuo civilinio savo brolio. Šis motoroleris turėjo 146 kubinių centimetrų vieno cilindro dvitaktį variklį, kuris jam leido pasiekti 60 km/val. greitį. Nors pravažumu Vespa nusileido rimtiems motociklams, šis motoroleris buvo pakankamai lengvas, kad jį būtų galima tiesiog pernešti per klampias pelkes. Svarbiausia – Vespa 150 TAP buvo pakankamai pigi mašina, nes motoroleriai tuomet buvo neturtingų miestiečių transporto priemonės, o amerikietiškų nuo Antrojo pasaulinio karo laikų gaminamų M20 ginklų tikrai netrūko.
Iš viso gamintos dvi Vespa 150 TAP serijos – pirmoji gamina 1956, antroji -1959 metais. Iš viso pagaminta apie 600 tokių ginkluotų motorolerių.
