Sausoms trasoms skirtos Formulės 1 padangos neturi jokio protektoriaus. Jos įprastai vadinamos slikais nuo angliško žodžio „slick“. Protektorius, žinoma, yra gerai, kai trasos paviršių dengia vanduo. Jis padeda užkirsti kelią akvaplanavimui. Tačiau kuomet trasa yra sausa, padangos be protektoriaus užtikrinta maksimalų sukibimą. Tai kodėl 1998-2008 metais Formulėje 1 slikai buvo uždrausti? Priežastis iš tikrųjų buvo keista, tačiau ji taip pat iliustruoja problemą, su kuria Formulė 1 kovoja iki šiol.
Slikai Formulėje 1 naudoti labai ilgą laiką. Pirmą kartą padangas be protektoriaus Formulės 1 sirgaliai išvydo dar 1991 metais Ispanijoje. Neilgai trukus tokias padangas ėmė naudoti visi, nes jos iš tikrųjų turi labai daug privalumų.
Paprasto automobilio padangos privalo turėti protektorių, kad būtų įmanoma važinėti ir šlapia kelio danga. Padangų gamintojai keisdami protektoriaus raštą padangoms gali suteikti tam tikras savybes. Pavyzdžiui, degalus taupančios padangos pasižymi smulkiomis aerodinaminėmis gudrybėmis, kurios sumažina pasipriešinimą. Sportinio stiliaus padangos turi ne tokį ryškų ir gilų protektorių ir daugiau dėmesio skiria jo pakraščiams. Kiek kitokios padangos yra skirtoms tiems automobiliams, kurie dažnai važinėja prasta kelio danga ar bekele. Formulei 1 tai, žinoma, neaktualu. Padangos ten keičiamos dažnai, todėl jas galima greitai pritaikyti prie bet kokių sąlygų trasoje.
Slikai yra visiškai beverčiai šlapioje trasoje, tačiau sausoje jie yra nepralenkiami. Didelis kontakto su asfaltu plotas užtikrina maksimalų įmanomą sukibimą, todėl bolidai posūkiuose gali lėkti greičiau. Tačiau 1998 metų sezone buvo pristatytos naujos padangos su grioveliais ir slikai buvo uždrausti.
1998 metų Formulės 1 sezono padangos turėjo šiokį tokį protektorių – priekinės padangos turėjo po tris, o galinės – keturis griovelius. Taisyklės dar šiek tiek pasikeitė 1999-aisiais – tuomet buvo nuspręsta, kad ir priekinės padangos privalo turėti keturis griovelius. Taip pat buvo nurodyta, kad tokio griovelio gylis privalo būti bent 2,5 mm, o atstumas tarp griovelių – bent 50 mm. Jei jums reikėtų atspėti, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, ką atsakytumėte? Buvo ieškoma dar geresnio sukibimo? Geresnio vėsinimo ar stabilumo važiuojant šlapia trasos danga? Pasirodo, buvo žiūrimas ne į šias savybes – tikroji slikų uždraudimo priežastis buvo visiškai netikėta.
Padangos su grioveliais buvo pasirinktos siekiant sulėtinti bolidų greitį. Mažesnis mechaninis sukibimas posūkiuose vertė lenktynininkus važiuoti lėčiau. Formulės 1 organizatoriai manė, kad taip varžybos bus gyvesnės ir žiūrovai išvys daugiau lenkimų. Taip pat buvo manoma, kad mažesnis padangų suteikiamas mechaninis sukibimas paskatins inovacijas kitose srityse.
Negana to, 2005 metais taisyklės uždraudė padangas keisti lenktynių metu. Tai reiškė, kad komandos privalėjo rinktis žymiai kietesnio mišinio padangas, kurios dilo lėčiau, bet suteikė prastesnį sukibimą. Padangų gamintojams šis laikas buvo didžiulis iššūkis, nes grioveliai ne tik mažino sukibimą, bet ir silpnino padangų paviršių. Visos šios taisyklės atsisuko prieš lenktynių organizatorius jau JAV Grand Prix.
2005 metais JAV Formulės 1 etape dalyvavo tik 6 lenktynininkai. Ir nemanykite, kad kiti tiesiog neatvyko. Bandymuose ir kvalifikaciniuose važiavimuose dalyvavo visi. Tačiau dėl padangos sprogimo viename posūkyje Ralfas Schumacheris su Toyota bolidu patyrė avariją. Paaiškėjo, kad greitas posūkis verčia Michelin padangas deformuotis ir dėvėtis pakraštyje taip, kaip nenumatė gamintojas. Nors buvo svarstomos įvairios problemos sprendimo galimybės, Michelin galiausiai neleido naudoti savo padangų tose nelemtose lenktynėse. Taigi, pagrindinėse lenktynėse dalyvavo tik trys komandos, kurios naudojo Bridgestone padangas. 2006 metais padangų keitimas vėl buvo leidžiamas.
Ryškiausiai grioveliai padangų paviršiuje pasimatė 2008 metais Japonijoje. Tarptautinės automobilių federacijos rengiamos Make Cars Green kampanijos garsinimui padangų grioveliai buvo nudažyti žaliai. Taip siekta atkreipti dėmesį į Federacijos raginimus mažinti neigiamą automobilių poveikį aplinkai. Toks netikėtas dizaino elementas atrodė įdomiai ir ryškiai, tačiau kitais metais to pakartoti jau nebebuvo galima.
2009 metais slikai sugrįžo į Formulę 1. Komandos tuo labai džiaugėsi, teigdamos, kad tai yra saugesnės ir patikimesnės padangos, leidžiančios siekti naujų rekordų. Tarptautinė automobilių federacija nusprendė, kad greitį posūkiuose bandys pažaboti aerodinaminėmis priemonėmis.
Formulės 1 čempionato organizatoriai iki šiol galvoja, kaip pagyvinti lenktynes. Visi nori greitų, tačiau kartu ir artimų lenktynių. Tačiau lenkimų vis tiek matome per mažai. Pačioje pradžioje bolidai išsirikiuoja pagal pajėgumą ir vėliau tik didina atstumą vienas nuo kito. Šiais metais ši problema vėl susilaukė didelio organizacijos dėmesio. Šįkart vėl buvo nuspręsta keisti bolidų aerodinamines savybes ir taip sudaryti geresnes sąlygas lenkimams. Paprastesnis priekinis sparnas neleidžia į šalis blaškyti priekinių ratų sukeltos turbulencijos. Tuo tarpu didesnis galinis spoileris sudrumstą orą kelia aukštyn, o ne leidžia jam tekėti į iš paskos važiuojančius bolidus. Visa tai reiškia, kad bolidai turėtų galės važiuoti arčiau vienas kito. Daugiau apie šiuos pakeitimus – vaizdo įraše:
Taigi, greičiausiai padangos su grioveliais nesugrįš. Paprastos padangos be jokio protektoriaus leidžia važiuoti greičiau ir posūkiuose paspausti labiau. Tikriausiai visos Formulės 1 padangų inovacijos artimiausiu metu bus susijusios tik su padangų mišiniu.
Taip pat skaitykite:
Kiek mygtukų turi nauji Formulės 1 bolidų vairai?
Formulėje 1 dalyvavo ir moterys;
Kodėl Formulės 1 bolidai bandymuose važinėja apkarstyti keistomis grotomis?
Kodėl Formulės 1 čempionatas taip vadinasi? Kas yra ta Formulė – bolidas ar lenktynės?
Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio;
Ar įsivaizduojate tai šių dienų Formulėje 1? Anksčiau vairuotojai sustodavo pavežti varžovus;
Kodėl senieji automobiliai dėvėdavo padangas su baltais bortais?
Kaip veikia degalus taupančios padangos?
