Honda CR-X forma buvo nusižiūrėta nuo reto itališko automobilio

1983 metais pristatytas Civic brolis Honda CR-X tapo Šiaurės Amerikos ir Europos jaunimo geidžiamu egzotišku kupė. Ne visiems jis iš pradžių patiko – daug kas jį laikė (o galbūt vis dar laiko) negražiu. Tačiau įdomu, kad neįprasta CR-X forma buvo nusižiūrėta nuo reto itališko gražuolio.

Jums patinka prisiminti 20 amžiaus pabaigos kupė? Paskaitykite Nodum.lt straipsnį apie Opel Calibra. Gražuolis Peugeot 406 Coupé irgi yra labai įdomus – jis galėjo būti Fiat. Ford Probe tikriausiai dar prisimenate, o štai Renault Fuego šioje svetainėje yra vadinamas pamirštu kupė.

Honda visada gamino įvairius kupė, įskaitant ir visai mažus, ekonomiškus dvidurius. 1983 metais Honda pristatė trečios kartos ekonomišką dvidurį hečbeką Civic ir iš karto šalia pastatė sportiškesnį brolį CR-X. Jo istorija prasidėjo viename atstovybių tinkle Japonijoje.

Automobilių atstovybės Japonijoje kadaise turėjo nemažai laisvės kūrybai. Kai kurie atstovybių tinklai netgi turėjo savo išskirtines modelių linijas, kiti automobilius žymėjo unikaliais logotipais. Honda automobilių salonų tinklas Verno 8-ajame dešimtmetyje Japonijoje platino Prelude, Quint ir Ballade modelius. Pastarasis modelis buvo Civic versija ir eksportuojamas į JAV ar Europą nebuvo, bet Jungtinėje Karalystėje nuo 1979-ųjų pardavinėtas Triumph Acclaim buvo pagal licenciją gamintas Ballade. 1983-ųjų birželį Honda pristatė naują Ballade Sports CR-X, kuris, kaip galite nuspėti, turėjo būti platinamas per Verno atstovybių tinklą. Su ankstesniu Ballade jį siejo tik kelios detalės ir vardas, nes CR-X buvo sukurtas pagal naują Civic, kuris pasirodė šiek tiek vėliau – 1983-iųjų rugsėjį. Civic buvo globalus modelis, todėl ir CR-X netruko pakelti sparnus į JAV bei Europą.

Pirmos kartos CR-X naudoja Civic mechaninius komponentus, bet turi unikalų dizainą, kitokią prietaisų panelę. Nemaža dalis CR-X neturi galinės sėdynės. Japonijoje mažytė galinė CR-X sėdynė buvo vadinama vienos mylios sėdyne – ilgesnėms kelionėms ji buvo nepatogi. Ankstyvieji CR-X kupė yra dvispalviai – apatinė kėbulo dalis žėri sidabrine spalva. Šio modelio pavadinimas, beje, yra gana paslaptingas – CR-X pristatymo metu Honda neaiškino, ką reiškia šios trys raidės. Tačiau priimta manyti, kad CR-X – Civic Renaissance-Experimental (laisvas vertimas – Civic Atgimimas-Eksperimentinis arba tiesiog Eksperimentinis Civic Renesansas).

Pirmos kartos Honda CR-X pasižymi įdomiu siluetu. Jo priekis yra gana žemas, smulkus, traukiantis žvilgsnius griežtai tiesiomis linijomis ir stačiais kampais. Ankstyvieji CR-X turi giliai įleistus priekinius žibintus, kuriuos 1986 metais pakeitė aptakesni. Įdomu tai, kad tuos įleistus žibintus lengvai uždengdavo sniegas (žibintų valytuvų CR-X neturi) ir ten buvo grotelės tirpstančio sniego vandeniui nutekėti. CR-X durelės yra lygios, turi aptakias vertikalias rankenėles.

Apatinę CR-X kėbulo dalį dengia plastiko apdaila, kuri ne visada sutampa su kėbulo spalva. Stogo linija už priekinių sėdynių slysta žemyn ir baigiasi kukliu integruotu spoileriu, kuris galiniam kėbulo paviršiui suteikia savotiško stambumo. Čia dažnai montuotas ir papildomas mažas spoileris. Apskritai vos 3,7 metrų ilgio, 1,63 m pločio ir 1,3 m aukščio Honda CR-X pasižymi išskirtiniu dizainu, labai pritaikytu prie devintojo dešimtmečio madų. Bet CR-X kūrėjas net neslėpė įkvėpimo šaltinio.

Honda CR-X forma galbūt atrodo novatoriška ir įdomi, bet šio dizaino kūrėjas Shinya Iwakura neslėpė, kad jį įkvėpė Alfa Romeo GT Junior Zagato. Kai kurie šaltiniai netgi teigia, kad Iwakura pats turėjo šį labai retą automobilį savo kolekcijoje.

Alfa Romeo Junior Z – tai 1969 metais pristatyta Zagato dizaino namuose sukurta itin aptaki Alfa Romeo kupė versija. Zagato tuo metu imdavo įvairius itališkus automobilius, šalindavo jų kėbulus ir kurdavo unikalius modelius. Alfa Romeo Junior Z buvo sukurtas būtent taip, pagal Ercole Spada dizainą.

Alfa Romeo Junior Z yra ypatingai aerodinamiškas, lengvas ir sportiškas. Įprastas Junior Z, gamintas 1969-1972 metais, turi 1,3 l variklį, o 1600 Junior Z, gamintas 1972-1975 m.) burzgia 1,6 litrų varikliu – šie automobiliai nesveria nė tonos ir yra varomi galiniais ratais. Iš viso pagaminta apie 1,5 tūkstančiai tokių automobilių.

Honda CR-X yra varomas priekiniais ratais ir, savaime aišku, yra daug modernesnis. Bet tik aklas žmogus neįžvelgtų Alfa Romeo Junior Z įtakos CR-X dizaine – tai yra nepaneigiama. Ir neneigiama. Iš tikrųjų, daug senų japoniškų automobilių buvo įkvėpti europietiškų modelių.

Pristatymo metu Honda CR-X buvo siūlomas su 1,3 litrų arba 1,5 l varikliu. Galia priklausė nuo regiono, kuriame automobilis buvo parduotas, bet Japonijoje buvo teigiama, kad 1,5 litrų variklis išvysto 81 kW. Vėliau siūlytas kitokia 1,5 litrų jėgainė ir naujas 1,6 litrų variklis, kuris Japonijoje išvystė 103 kW (Europoje – vos mažiau). Nė 900 kg be skysčių nesveriančiam automobiliui tai buvo įspūdinga galia.

Pirmos kartos CR-X gali turėti 3 laipsnių automatinę pavarų dėžę, bet dauguma naudoja 5 laipsnių mechaninę transmisiją. Bėgiai yra gana trumpi, o pati svirtis maloniai kliksi į kviekvieną pavarą. Neatsitiktinai – Honda suprato, kad CR-X nebus labai greitas (8-9 s iki 100 km/val.), todėl daug dėmesio skyrė pojūčiams. Sportinė važiuoklė, aišku, juos dar labiau sustiprino.

Ir Honda CR-X buvo gana populiarus. 1987 metais, keičiantis Civic kartais, pristatytas antros kartos CR-X.

Antrasis CR-X yra kiek didesnis, turi geresnę važiuoklę, naujus variklius. Japonijoje antros kartos CR-X su 1,6 l varikliu pasiekė net 118 kW galią, Europoje teko tenkintis 110 kW. Kadangi CR-X svoris vis tiek nepasiekė nė tonos, tai – solidus kilovatų skaičius, siunčiamas priekiniams ratams per 5 laipsnių mechaninę transmisiją. Aišku, būta ir mažiau galingų modelių.

Dizaino prasme, antros kartos CR-X prarado šiek tiek savo pirmtako turėto aštrumo, bet tai – besikeičiančių laikmečio madų atspindys. CR-X vis tiek yra akį traukiantis modelis. Ir jo formoje vis tiek galima įžvelgti Alfa Romeo Junior Z įtaką.

Beje, žinote, kas sieja Lamborghini Espada ir antros kartos Honda CR-X? Abu šie automobiliai turi du galinius stiklus. CR-X forma to tiesiog reikalavo – be apatinio stiklo matomumas būtų prastas. Honda vėliau sugrąžino šį sprendimą devintoje Civic kartoje.

Antros kartos CR-X gamintas iki 1991 metų. Tuomet jis buvo pakeistas Honda CR-X del Sol, bet tai – jau visai kitokios formos ir įvaizdžio modelis su targa tipo nuimamu stogu.

Pirmosios dvi Honda CR-X kartos dabar yra prieinama klasika. Šie automobiliai nėra labai brangūs, o jų forma yra gana įdomi. Ir jūs dabar žinote, kad ją įkvėpė senas ir labai retas Zagato kūrinys.