Dryžuotas takas per gatvę yra universalus simbolis, sutinkamas didžiojoje pasaulio dalyje. Tai – perėja, mažytis važiuojamosios dalies plotas, kur pėstieji turi viršenybę prieš automobilius. Na, bent jau šiokią-tokią, taisyklėse numatytuose rėmuose. Kada perėjos pradėtos ženklinti baltais dryžiais? Kodėl būtent toks žymėjimas prigijo?
Ar žinote, kodėl kelio ženkluose įkalnės ir nuokalnės žymimos procentais? Ar esate skaitę istoriją apie tai, kaip švedai per naktį pakeitė eismo kryptį?
Žvelgiant į visą žmonijos istoriją, automobiliai išpopuliarėjo ne taip neseniai. Taip, pirmasis Carlo Benzo automobilis su vidaus degimo varikliu Benz Patent-Motorwagen pasirodė dar 1886 metais, bet didžiausias automobilizmo šuolis įvyko tik su Ford Model T iškilimu antrajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Kita vertus, ir anksčiau pėstieji turėjo taikytis su gatvėmis riedančiomis transporto priemonėmis – garo automobiliais, arklių traukiamais vežimais, dviračiais. Todėl jums gali būti sunku atspėti, kada atsirado standartinis perėjų žymėjimas.
Iš tikrųjų, zebro dryžiais perėjos žymimos tik nuo 1951 metų spalio 31 dienos. Būtent tada taip pažymėta viena perėja Slau mieste Anglijoje. Jungtinės Karalystės Transporto ir kelių tyrimų laboratorija kelis metus ieškojo geriausio įmanomo ženklinimo perėjoms, nes senoji sistema tiesiog nebetenkino eismo saugumo poreikių.
Nuo 1934 metų perėjos Jungtinėje Karalystėje žymimos Belisho žibintais, taip pavadintais, nes tuometinio transporto ministro vardas buvo Leslie Hore-Belisha. Iš pradžių toks ženklinimas gerai atliko savo funkcijas, bet augant miestams ir automobilių skaičiui juose apvalūs geltoni žibintai ant dryžuoto stulpo buvo vis sunkiau pastebimi. Automobilių vairuotojams plačiose gatvėse jie tapo praktiškai nematomais. Reikėjo ženklinimo, kuris būtų ryškus ir nusidriektų per visas eismo juostas, būtų neužstojamas sunkvežimių, medžių ar kitų ženklų. Manoma, kad Transporto ir kelių tyrimų laboratorijos vadovas fizikas ir inžinierius Georgeas Charlesworthas sugalvojo dryžius ant asfalto, kurie netrukus tapo standartu. Iš pradžių jie paplito Jungtinėje Karalystėje, vėliau – visoje Vakarų Europoje, o tada – praktiškai visame pasaulyje.
Kokia zebro dryžių sėkmės paslaptis? Na, tamsus asfaltas ir balti dryžiai sukuria ryškų kontrastą, o tai padeda pastebėti tokį ženklinimą. Padeda ir tai, kad į baltus kelio ženklinimo dažus įmaišoma šiek tiek stiklo rutuliukų, kurie atspindi šviesą ir padeda iš toli pastebėti perėjas. Aišku, tokį kontrastą pasiektų bet kokios baltos formos asfalto fone, bet prigijo būtent tokia britiška idėja, nes ji buvo išbandyta ir gerai tiko ir pėstiesiems, ir vairuotojams. Egzistuoja ir kitokių būdų žymėti perėjas, bet šis yra gerai žinomas, nekelia sumaišties ir gali būti pritaikytas ir kitur. Pavyzdžiui, taip dažnai žymimi takai keleiviams oro uostuose.
Beje, ant pakilimo takų irgi yra šiek tiek perėjas primenančių linijų, bet, aišku, jų paskirtis kita.
Saugūs takai pėstiesiems taip žymimi ir automobilių stovėjimo aikštelėse, sandėliuose, logistikos centruose, gamyklose.
