Pro šalį praskrenda sraigtasparnis ir didžiai savo draugų nuostabai jūs pasakote jo markę – Robinson. Net jei jis yra visai toli, jūs tai galite pasakyti labai užtikrintai, nes Robinson sraigtasparniai turi vieną išskirtinį bruožą – aukštą ir ploną rotoriaus bokštelį. Tiesa, Nodum.lt negali garantuoti, kad jūsų draugai jumis patikės.

Robinson R-44. Šio gamintojo sraigtasparniai atpažįstami iš toli. (Fedor Leukhin, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Tik nepavadinkite sraigtasparnio malūnsparniu – taip įprastai apibūdinami autožyrai. Ir jei norite nustebinti draugus dar vienu netikėtai įdomiu faktu, pasakykite jiems, kad net ir sugedus varikliams sraigtasparnis nekrenta kaip plyta – autorotacijos pagalba jis gali nusileisti avariniu būdu. Bet grįžkime prie Robinson sraigtasparnių.

Robinson sraigtasparniai – kelios istorinės detalės

Robinson Helicopter Company buvo įkurta 1973 metais. Frankas D. Robinsas savo vardo sraigtasparnių gamintoją įkūrė būdamas 43 metų amžiaus. Prieš tai jis dirbo prie daugybės įdomių sraigtasparnių projektų tokiose kompanijose kaip Cessna, McCulloch, Kaman (kuri gamina sraigtasparnius su persidengiančiais rotoriais), Bell ir Hughes. Ankstesnėse savo darbovietėse dažnai Robinsonas vadintas uodegos rotoriaus ekspertu, bet išmanė visas sraigtasparnio aerodinamikos subtilybes.

Robinson R-22 puikiai tinka pilotų mokymui. (Ian Kirk, Wikimedia (CC BY 2.0)

Robinsonas siekė sukurti prieinamą, lengvai valdomą ir labai lengvai prižiūrimą sraigtasparnį. Inžinierius norėjo, kad jo orlaivis šiek tiek primintų automobilį – būtų tinkamas įvairioms užduotims, neužimtų per daug vietos ir galėtų būti suremontuotas pakankamai paprastais įrankiais. 1975 metais pirmam skrydžiui pakilo pirmasis Robinson sraigtasparnis R-22 – tuomet jį pilotavo pats Robinsonas. 1979 metais Robinson R-22 perėjo į serijinės gamybos fazę ir netrukus tapo populiariausiu dviviečiu sraigtasparniu pasaulyje.

R-22 yra labai kompaktiškas dvivietis sraigtasparnis, kone tobulai tinkantis pilotų mokymams, asmeniniams pramoginiams skrydžiams, didelių galvijų ūkių priežiūrai ir pačioms įvairiausioms kitoms užduotims. Vos 8,74 metrų ilgio sraigtasparnio gale yra keturių cilindrų Lycoming variklis, išvystantis 92 kW galią. Dvimenčio sraigto skersmuo – 7,67 metrai. Tokie Robinson R-22 išmatavimai leidžia neišardytą sraigtasparnį transportuoti ant automobilinės platformos – patyręs pilotas gali nutupdyti R-22 tiesiai ant priekabos. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Robinson kūrė dvimentį, o ne trimentį sraigtą.

Robinson sraigtasparniai yra labai kompaktiški, santykinai pigūs ir tiesiog draugiški naudotojui. Čia neišardytas R-22 vežamas atostogauti. (David Lippincott, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

1990 metais į orą pakilo didesnė, galingesnė ir patogesnė R-22 versija R-44. Šis 11,66 metrų ilgio Robinson talpina 4 žmones ir turi Lycoming 6 cilindrų 183 kW variklį, kuris suka 10 metrų skersmens dvimentį sraigtą. Robinson R-44 yra perkamiausias bendrosios aviacijos sraigtasparnis pasaulyje.

2007 metais nuo žemės atsiplėšė dar erdvesnis Robinson modelis – penkiavietis R-66. Tiesa, jis yra trumpesnis (8,99 m) nei R-44 ir turi to paties skersmens pagrindinį rotorių. Didžiausias mechaninis skirtumas yra tai, kad R-66 turi turboveleninį, o ne stūmoklinį variklį.

R-66 – erdviausias Robinson kūrinys. Ir jis turi tą aukštą pagrindinio rotoriaus platformą. (Waerfelu, Wikimedia (CC BY 3.0)

Robinson sraigtasparniai yra labai populiarūs ir lengvai atpažįstami dėl tos įdomios kolonos, at kurios sumontuotas pagrindinis rotorius.

Kodėl Robinson sraigtasparniai turi tokį aukštą rotoriaus bokštelį?

Pirmasis Robinson modelis R-22 buvo kuriamas kaip pigus ir lengvai prižiūrimas sraigtasparnis. Taigi, gamintojui teko ieškoti būdų supaprastinti orlaivio konstrukciją bei valdymo įrenginius.

Mi-2 ir Robinson R-44 Mi-2 varikliai yra viršuje, R-44 variklis – gale. (Dmitry Terekhov, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

R-22 turi paprastą suvirintų plieno vamzdžių rėmą, dengtą aliuminio, stiklo pluošto ir, žinoma, organinio stiklo detalėmis. Jo kabina yra pakankamai ankšta – Robinson siekė sukurti maksimaliai kompaktišką orlaivį ir stengėsi išlaikyti žemą svorį. Vietoje dviejų atskirų šturvalų, kurie įprastai būtų tarp kiekvieno piloto kelių, Robinson sraigtasparniai turi vadinamąją T-vairalazdę – iš grindų kyla tik vienas strypas, kuris viršuje išsiskiria į vairalazdes abiems pilotams. Didesni Robinson R-44 bei R-66 naudoja hidrauliką, o štai R-22 vairalazdė yra tiesiogiai mechaniškai sujungta su pagrindinio rotorius valdymo mechanizmu (svyruojančiuoju disku).

Beje, įdomus faktas – tai, kad R-22 šturvalas neturi hidraulinio mechanizmo, pilotų mokykloms yra privalumas. Jauni pilotai pripranta prie jautresnio, daugiau atidumo ir švelnesnių judesių reikalaujančio valdymo, todėl vėliau jiems lengviau pereiti prie didesnių sraigtasparnių. Tuo pačiu, aišku, hidraulinės sistemos atsisakymas padėjo sumažinti R-22 kainą ir mechaninį kompleksiškumą. Tačiau pilotai dažnai teigia, kad dėl savo svorio, hidraulikos ir stabilizavimo sistemos trūkumo bei tiesioginių mechaninių valdymo įrenginių Robinson R-22 yra stebėtinai sunkus valdyti.

Robinson R-22 kabina su T-šturvalu. (NJR ZA, Wikimedia (CC BY 3.0)

Robinson naudoja dviejų menčių sraigtus, nors daug panašių sraigtasparnių naudoja trijų menčių konstrukciją. Vėlgi, tai leido sumažinti kainą ir gerokai palengvina transportavimą. Robinson sraigtas naudoja svyruojantį mechanizmą – vienai menčiai kylant, kita automatiškai leidžiasi. Šis vaikų supuokles primenantis mechanizmas yra santykinai paprastas, bet orlaivis nėra toks manevringas, koks galėtų būti naudodamas kelių vyrių konstrukciją. Be to Robinson sraigto menčių galai pasižymi didesne vertikalaus judesio amplitude, todėl gamintojas turėjo iškelti pagrindinį rotorių aukštyn, kad šis suptųsi toliau nuo uodegos. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Robinson sraigtasparniai turi tą aukštą rotoriaus bokštelį.

Yra ir kitų sraigtasparnių, kurie turi svyruojančius rotorius, tačiau tokios kolonos kaip Robinson kiti neturi. Taip yra dėl to, kad daugelis svyruojantį rotorių turinčių sraigtasparnių yra didesni ir galingesni, o jų varikliai yra virš kabinos. Pavyzdžiui, Bell 206 turi dvimentį svyruojantį rotorių, kuris irgi yra virš fiuzeliažo, bet tokia bokšto iliuzija nesukuriama, nes po sraigtu yra variklio skyrius. Jei Bell 206 variklis būtų gale, ta dalis tarp fiuzeliažo ir sraigto irgi būtų lieknas bokštas, ypač jei gamintojas jį pridengtų aptaku.

Bell 206. (Tony Hisgett, Wikimedia (CC BY 2.0)

Aukšta pagrindinio rotoriaus konstrukcija turi ir kitų privalumų. Ji sumažina sraigto susidūrimo su kliūtimis riziką. Robinson R-22 yra net 2,72 metrų aukščio. Palyginimui, kitas populiarus dvivietis Guimbal Cabri G2 yra 2,37 metrų aukščio. Tie papildomi centimetrai sumažina tikimybę, kad sraigto galas užkabins kokį krumą ar tvorą. Juk R-22 buvo kuriamas kaip labai universalus sraigtasparnis, tinkantis tiek pilotų mokykloms (o mokiniai kartais tupia ne visai tiesiai ir stabiliai), tiek ūkininkams. Australai savo R-22 sraigtasparniais gano galvijus, meistriškai manevruodami tarp žemų medžių, tvorų, pastatū bei karvių. Aišku, šis privalumas mažiau svarbus didesniems R-44 ir R-66.

Ar toks aukštas Robinson dizainas turi trūkumų? Na, taip – daugelis inžinerinių sprendimų turi ir trūkumų, ir privalumų. Pilotai kartais teigia, kad Robinson sraigtasparnius greičiau pagauna švytuoklės efektas. Be to, R-22 telpa ne pro visų garažų duris.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia