Kaip milžiniški amerikietiški varikliai galėjo būti tokie silpni?

Štai klausimas, kuris amerikiečiams galbūt pasirodytų įžeidžiantis – kaip 8,2 litrų V8 variklis gali išvystyti tik 175 kW galią? Negalima sakyti, kad 175 kW yra mažai. Tiesiog 8,2 litrai yra labai daug.

Gražuolė sausumos jachta 1972-ųjų Cadillac Eldorado turi 8,2 litrų V8 variklį, kuris išvysto 175 kW galią. Na taip, jis neturi turbokompresoriaus, bet vis tiek – tik 175 kW?! Palaukite, kol sužinosite, kad tas pats 8,2 litrų V8 vėliau turėjo tik 142 kW.

Beje, jei nelabai suprantate, kas yra litrais matuojamas darbinis tūris, Nodum.lt jums turi atsakymą. Taip pat kviečiame susipažinti su priežastimis, kodėl amerikiečiams jau seniai patinka automatinės transmisijos ir kodėl jie taip myli pikapus.

Cadillac Eldorado buvo netiesioginis Rolls-Royce Corniche konkurentas. Aišku, Rolls-Royce buvo daug prabangesnis ir brangesnis, bet abu šie automobiliai buvo dideli kupė, gaminti tuo pačiu metu. 1977-ųjų Corniche išvysto panašų kilovatų skaičių kaip 1972-ųjų Eldorado – 176,5. Abu automobiliai ir sveria panašiai (2,19 t), ir 100 km/val. pasiekia per tas pačias 9,8 sekundes. Tačiau Rolls-Royce tą pačią galią išspaudė iš mažesnio variklio – jo V8 yra tik 6,75 litrų tūrio.

Cadillac 8,2 litrų variklis yra didžiausias V8 kada nors montuotas serijinės gamybos lengvajame automobilyje, bet nebuvo galingiausias net savo laiku. Jis, beje, montuotas ir į ilgiausią automobilį istorijoje Cadillac Fleetwood Seventy-Five, gamintą tuo pačiu metu.

Žinau, ką sakysite – sukimo momentas. Bet Eldorado turi 522 Nm sukimo momentą, o Corniche – 540 Nm. Kaip tas milžiniškas V8 galėjo būti toks silpnas? Ir kodėl jis vėliau buvo dar silpnesnis?

Paprastas atsakymas – laikmečio dvasia

500-osios serijos 8,2 litrų variklius Cadillac naudojo nuo 1970 metų. Tai – padidinta 7,7 litrų variklio versija. Tas senesnis 7,7 litrų V8 nebuvo silpnas – 1968 metais išvystė 280 kW ir 712 Nm – gerokai daugiau nei minėta 1972-ųjų 8,2 litrų jėgainė. Bet galia pati nedingo – ji buvo sumažinta tyčia.

1970 metais, kai buvo visai naujas, 8,2 litrų V8 spaudė visus 298 kW ir 786 Nm. Tai buvo tikras sukimo momento monstras. Tačiau vėliau jis susilpnėjo. 1971 metais tas variklis jau išvystė 272 kW ir 725 Nm, 1972-aisiais – 175 kW ir 522 Nm, 1975-aisiais – 157 kW ir 515 Nm, 1976-aisiais – 142 kW ir 488 Nm. Kritimas nuo 298 iki 142 kW atrodo tragiškas, ypač kai supranti, kad traukiantis variklio galiai automobiliai tikrai nelengvėjo.

Varikliai kuriami pakankamai ilgai ir brangiai, todėl gamintojai nori juos naudoti kiek įmanoma ilgiau. Tačiau kai kurių iššūkių negali suplanuoti.

Minėtas 7,7 litrų V8 buvo sukurtas dėl to, kad tuo metu Chrysler ir Lincoln savo gamoje turėjo didesnių variklių nei Cadillac. Juokinga priežastis, bet JAV variklio dydis siejamas su prestižu, todėl Cadillac turėjo aplenkti savo konkurentus. Tos lenktynės vyko jau kurį laiką ir prabangiuose amerikietiškuose automobiliuose buvo montuojami vis didesni V8. 7,7 litrų V8 sukūrė Cadillac pranašumą, o 1970 metais 8,2 litrų jėgainė jį įtvirtino.

Bėda ta, kad tos lenktynės sutapo su kitais istoriniais įvykiais. Kelis metus planuotas 8,2 litrų variklis pasirodė kaip tik tuo metu, kai JAV buvo patvirtinti nauji oro taršos mažinimo tikslai. 1970 metais prezidentas Niksonas pasirašė papildomus teisės aktus, kurių tikslas buvo nustatyti standartus oro taršai iš mobilių ir pramoninių šaltinių. Jungtinių Valstijų Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) vadovas Williamas Ruckelshausas susikoncentravo į automobilių taršą, tikslai buvo milžiniški. EPA užsimojo sumažinti automobilių skleidžiamą oro taršą net 90 %.

Iš esmės, tie griežti standartai ir EPA ryžtas mažinti emisijas, palaidojo didžiųjų amerikietiškų variklių ateitį, kaip tik tuo metu, kai gamintojai buvo įsivėlę į litrų lenktynes. Darbinis tūris vis augo ir pačiame pike JAV vyriausybė nurodė mažinti taršą. Gamintojai mažino kompresiją, mažino galią, mažino emisijas. Aišku, sakytume, kad automobilių gamintojai turėjo tiesiog atsisakyti savo didžiausių variklių, bet Cadillac, Lincoln bei Chrysler negalėjo tiesiog išmesti savo didžiausių V8, nes jie jau buvo sukurti, į juos buvo daug investuota. Be to, kultūra nepasikeitė – amerikiečiai vis dar siejo darbinį tūrį su prestižu.

Didžiųjų amerikietiškų variklių galia dar labiau susitraukė, kai 1973 metais prasidėjo naftos krizė. Arabų naftą eksportuojančių šalių organizacija (OAPEC) paskelbė naftos embargą šalims, kurios Jom Kipuro kare palaikė Izraelį. JAV, kuri 1972 metais 83 % savo naftos importavo iš Vidurio Rytų, tai reiškė ne tik didžiulį degalų kainos šuolį, bet ir trūkumą. Per naktį tas 8,2 litrų variklio prestižas virto galvos skausmu. Tuo pačiu emisijų standartai niekur nedingo ir griežtėjo toliau.

Godžiai benziną ryjantis variklis amerikiečiams nebeatrodė toks patrauklus. Be to, ir toliau veikė tie nauji emisijų standartai. Ir taip gamintojai buvo vis spaudžiami kurti švaresnius, ekonomiškesnius variklius, todėl didžiausių jėgainių galia vis traukėsi, kol atėjo laikas mažinti ir darbinį tūrį. Todėl aštuntojo dešimtmečio pradžioje vienu metu JAV buvo nemažai juokingai didelių ir keistai silpnų variklių.

Beje, tai buvo įdomus laikas JAV automobilių kūrėjams – iš pradžių valdžia suvaržė didžiausius (taršiausius) variklius, o tada dar ir privertė subjauroti automobilius keistais bamperiais.