Tai, kad dabar daugelis naujų automobilių turi automatines pavarų dėžes, nestebina. Šiuolaikiniai vairuotojai jas mėgsta dėl to, kad jos mažina degalų sąnaudas, veikia labai sklandžiai ir suteikia papildomo patogumo. Tačiau anksčiau automatinės transmisijos Europoje nebuvo labai populiarios.

1964-ųjų AMC Ambassador su automatine transmisija. (CZmarlin, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Dar 20 amžiaus pabaigoje į automatines transmisijas Europos automobilių pirkėjai žvalgėsi nedrąsiai. Ir anksčiau buvo automobilių modelių, kurie net neturėjo mechaninės pavarų dėžės pasirinkimo, tačiau daugelis europietiškų mašinų turėjo tris pedalus ir pavarų perjungimo svirtį. Tiesą sakant, automatinė transmisija dažnai tapdavo priežastimi nepirkti naudoto automobilio. Dabar laikai kiti ir mechaninės pavarų dėžės nyksta, o štai JAV jos seniai nėra populiarios.

Aišku, tai neturėtų mūsų stebinti – JAV ir Europa išsivystė skirtingas automobilizmo tradicijas, turi skirtingą infrastruktūrą ir gyvenimo būdą. Amerikiečiai labai mėgsta pikapus, krovinius išvežioja kitokiais sunkvežimiais, o kai kuriose valstijose ir priekiniai valstybiniai numeriai nėra naudojami – apie visa tai galite paskaityti Nodum.lt.

Trumpa istorija – kas ir kada sukūrė automatinę transmisiją?

Iš tikrųjų, pirmoji automatinė transmisija buvo sukurta JAV. 1904-ųjų Sturtevant turėjo du bėgius. Aukštesnysis įsijungdavo nuo tam tikrų variklio sūkių, nepriklausomai nuo apkrovų. Ši transmisija buvo juokingai nepatikima ir net pavojinga, bet tai buvo pradžia.

1923 metais užpatentuotos net dvi automatinės transmisijos konstrukcijos. Kanadietis Alfredas Horneris Munro sugalvojo pavaras perjunginėti naudodamas suspaustą orą, tačiau jo sistema buvo silpna ir iš esmės įkvėpta garu varomų automobilių mechanizmų. Henry Hoffmanas iš Čikagos tuo pat metu užpatentavo daugybę sankabų ir velenų turinčią transmisiją, kuri, galbūt, būtų veikusi, jei ne neįmanomas sudėtingumas.

Pirmoji hidraulinė transmisija buvo sukurta 1932 metais. Tai pasiekė brazilų inžinieriai José Braz Araripe ir Fernando Lehly Lemos. Netrukus amerikiečių kompanija REO pristatė panašią automatinę transmisiją, tačiau į gamybą jos nepaleido. Tuomet inovacijos šioje srityje pasipylė kaip tepalai iš seno Honda Civic.

General Motors Hydra-Matic – pirmoji automatinė pavarų dėžė, montuota į masinės gamybos automobilius. (Michael Barera, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

General Motors Hydra-Matic 1939 metais tapo pirmąja masinės gamybos automatine pavarų dėže. 1948 metais pristatyta pirmoji automatinė pavarų dėžė, naudojanti sukimo momento keitiklį. Šis transmisijos komponentas, esantis toje vietoje, kurioje mechaninėje pavarų dėžėje būna sankaba, su laiku tapo standartu.

Aišku, automatinės pavarų dėžės tobulėjo visą laiką. Jose daugėjo pavarų, kurti nauji greitesni ir patikimesni mechanizmai. Dabar automobiliai su dviejų sankabų automatinėmis transmisijomis yra labai populiarūs, nors ir seni geri sukimo momento keitikliai nėra pamiršti.

1965-ųjų Ford Mustang salonas. Nors automobilis sportinis, jis vis tiek turi automatinę transmisiją. (Jeremy, Wikimedia(CC BY 2.0)

Kodėl anksčiau vairuotojai nemėgo automatinių pavarų dėžių?

Iš tos trumpos ankstyvosios automatinės transmisijos istorijos santraukos turėjote suprasti du dalykus. Pirma, automatinė pavarų dėžė yra labai sena – masinė jos gamyba prasidėjo dar 1939 metais, o ir sukimo momento keitiklis rinkai pristatytas dar 1948-aisiais. Antra, didžiausios ankstyvosios automatinių transmisijų inovacijos pasiektos JAV. Kitaip tariant, amerikiečiai labai seniai domėjosi automatinėmis transmisijomis ir jos ten plačiai paplito pirmiausia. Tik kodėl jų nemėgo europiečiai? Štai 3 priežastys:

Senos automatinės transmisijos didino degalų sąnaudas. Mechaninės transmisijos tiesiog turėjo daugiau laipsnių. Pavyzdžiui, populiarusis antros kartos Volkswagen Golf turėjo 3 laipsnių automatinę arba 4 ar 5 laipsnių mechaninę transmisiją. Galbūt dabar vairuotojai nesistebi 7, 8, 9 ar net 10 laipsnių automatinėmis transmisijomis, tačiau anksčiau 3-4 laipsnių automatinės pavarų dėžės buvo standartas. Didesnis pavarų skaičius leidžia užtikrinti, kad variklis dažniau ir ilgiau dirbs optimaliu režimu.

1955-ųjų Chrysler New Yorker DeLuxe su labai maža pavarų perjungimo rankenėle. (CZmarlin, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Automatinės transmisijos yra sudėtingesnės. Prieš elektronikos amžių jos buvo valdomos spyruokliniais vožtuvais. Ir dabar automatinės transmisijos tikriausiai ne visada yra tokios patikimos kaip mechaninės, bet ši problema, atrodo, anksčiau buvo didesnė. Be to, automatinės pavarų dėžės remontas buvo ir yra brangus.

Senos automatinės transmisijos buvo labai lėtos. Priartėjate prie sunkvežimio, pasiruošiate jį lenkti, nuspaudžiate akceleratorių ir… nieko, nes automatinė pavarų dėžė neskuba perjungti į žemesnę pavarą. Šis trūkumas erzino ir važiuojant į stačią įkalnę, kai atrodydavo, kad pavarų dėžė negali apsispręsti, kuriame laipsnyje jai geriau būti. Dėl to automatinių pavarų dėžių labai nemėgo vairavimo entuziastai, kurie nori vingiuotame kelyje patys bėgti per pavaras, elegantiškai žioplai pėdomis šokdami per visus tris pedalus.

1970-ųjų Jaguar XJ6 automatinės transmisijos svirtis. (The Car Spy, Wikimedia(CC BY 2.0)

Vairavimo entuziastai ir dabar dažnai yra prisiekę mechaninių pavarų dėžių gerbėjai. Jie nori to malonumo, kurį pajunti prieš pat posūkį tobulai sumažinęs apsukas ir tiksliai perjungęs pavarą. Jei nežinote, kodėl kartais akceleratorius spaudžiamas kulnu, jūs nesuprasite, kodėl vairavimo entuziastai myli mechanines transmisijas.

Kodėl amerikiečiai visada mėgo automatines transmisijas?

Amerikiečiai mėgo automatines transmisijas net tada, kai europiečiai į jas žvalgėsi ypatingai retai. Daug ankstyvųjų automatinių transmisijų inovacijų buvo pasiektos būtent JAV. Kai kurios priežastys iš tikrųjų yra lengvai paaiškinamos.

Antros kartos Volkswagen Golf su automatine 3 laipsnių transmisija. (Trogain, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

JAV keliai dažniausiai yra tiesūs ir ilgi. Greitkelių sistema, suformuota 1956 metais, sukūrė galimybes ilgus atstumus keliauti automobiliu. Važiuojant greitkeliu pavaros ir taip perjungiamos retai, tai kam ta mechaninė dėžė? Automatinės pavarų dėžės mažiau vargina, o entuziastingi pasivažinėjimai vingiuotais keliais JAV tiesiog yra retesni.

Be to, amerikiečiams patinka didesni ir sunkesni automobiliai. Jie yra labiau orientuoti į komfortą ir niekada nenorėjo kovoti su sankaba ir pavarų perjungimo svirtimi. Ypač turint omenyje, kad ankstyvųjų automobilių sankabos pedalai buvo pakankamai kieti, o daugelis amerikiečių pradeda vairuoti būdami 16 metų amžiaus. Tai ypač vargina miestuose, o urbanizacija JAV visada buvo labai stiprus procesas. Kaip ir sparti automobilizacija, dėl kurios miestuose augo kamščiai. Įsitvirtinus amerikietiškam gyvenimo būdui priemiesčiuose ir kasdieniam važinėjimui į darbą mieste, automatinė transmisija tapo savaime suprantamu pasirinkimu.

1961-ųjų Cadillac Coupe de Ville. (That Hartford Guy, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Degalai JAV visada buvo pigesni, todėl didesnės sąnaudos, siejamos su automatinėmis transmisijomis, amerikiečių negąsdino. Ir amerikietiški automobiliai buvo pigesni, todėl vairuotojai galėjo sau leisti tokius prabangos elementus, kaip automatinė transmisija.

Galiausiai, kai General Motors pristatė savo pirmąją automatinę transmisiją, JAV šioje srityje prasidėjo konkurencinė kova, suformavusi tikrą automatinės pavarų dėžės tradiciją. Šis mechanizmas buvo laikomas pažangos ženklu, o mechaninės transmisijos – atgyvena. Taigi, automatinės pavarų dėžės po amerikietiškus automobilius paplito labai greitai ir dauguma amerikiečių išmoko vairuoti būtent su tokiais automobiliais.

Beje, įdomus faktas – nors europietiška Formulė 1 su laiku atsisakė paprastos mechaninės transmisijos, amerikiečių NASCAR lenktynininkai vis dar dirba su trimis pedalais ir pavarų perjungimo svirtimi.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia