Kodėl Titanikas neturėjo prožektoriaus?

Gražusis garlaivis RMS Titanic 1912-ųjų balandžio 14 dienos naktį rėžėsi į ledkalnį ir po kelių valandų nuskendo. Tai buvo milžiniška tragedija, kurios nesitikėjo niekas. Juk Titanic buvo moderniausias savo laikų laivas, turintis gerą ryšio įrangą ir patyrusią įgulą. Kodėl niekas nepastebėjo ledkalnio?

Apie RMS Titanic Nodum.lt svetainėje galite sužinoti išties daug. Pavyzdžiui, ar žinote, kodėl šis garlaivis turėjo porą aukštų stiebų – juk tikrai ne burėms? O koks prabangus automobilis buvo Titaniko krovinių skyriuje?

Titanikas buvo užsakytas 1908 metais, į vandenį nuleistas 1911-asiais, o jau 1912-ųjų balandžio 10 dieną, išplaukė į pirmą ir paskutinę savo kelionę. Įspūdingas 9 denių, 269 metrų ilgio laivas, kuriame galėjo tilpti 2435 keleiviai ir 892 įgulos nariai, balandžio 14 dieną 20 minučių prieš vidurnaktį atsitrenkė į ledkalnį ir ėmė skęsti. Maždaug 2:20 laivo laiku Titanikas pranyko šaltuose Atlanto vandenyse maždaug 600 km nuo Niufaundlendo.

Mūsų atveju tai yra labai svarbu – Titanikas į ledą atsitrenkė 11:40 laivo laiku. Tai yra, tamsiuoju paros laiku. Tuo metu bokštelyje budėjęs Frederickas Fleetas pastebėjo ledkalnį ir apie tai informavo tiltelį. Pirmasis pareigūnas Williamas Murdochas nurodė plaukti aplink kliūtį ir liepė sukti sraigtus atgal. Manevras nepavyko ir daug kas iki šiol ginčijasi ar tai buvo teisingas sprendimas. Tačiau faktas tas, kad Titanikas trenkėsi į ledkalnį ir korpuso pažeidimai buvo tokie dideli, kad šansų išsigelbėti nebuvo.

Tiesa, tai, kad ledkalnis perdūrė laivo korpusą, yra mitas. Smūgis buvo labai stiprus ir ledas sulankstė plienines korpuso plokštes – taip, kad deformacijos atvėrė siūles, per kurias į vidų ėmė plūsti vanduo. Titaniką nuskandino ne viena ilga skylė, o daug pavienių skylių, dėl kurių buvo užtvindytos penkios triumo sekcijos.

Tačiau grįžkime į stebėjimo bokštelį. Jei Fleetas ledkalnį būtų pastebėjęs anksčiau, Titanikas būtų turėjęs daugiau manevro laisvės ir tikriausiai būtų išvengęs susidūrimo. Ta vieta Atlanto vandenyno šiaurėje yra žinoma kaip Ledkalnių alėja ir Titaniko keleiviai matė ne vieną plūduriuojantį milžiną. Kai kurie kiti laivai naktį apskritai neplaukė ir siuntė perspėjimo informaciją Titanikui.i. Bet kodėl Titanikas neturėjo prožektoriaus?

Kodėl Titanikas plaukė be prožektoriaus?

Labai ramiame vandenyje ledkalniai yra sunkiai pastebimi, nes prie jų nematyti besišiaušiančių bangų purslų. Prožektorių tuomet jau tikrai buvo – amerikiečiai tais pačiais 1912 metais džiaugėsi 7,5 kW prožektoriais, gerinančiais jų karo laivų darbą tamsiuoju paros metu. Ir elektros Titanike tikrai būtų užtekę – milžino variklių skyriuje buvo keturi 400 kW generatoriai, dar du 30 kW generatoriai buvo pačiame laivo gale.

Iš tikrųjų, atsakymas yra paprastas – prožektoriai komerciniuose laivuose tuo metu buvo uždrausti Jungtinės Karalystės karinio laivyno iniciatyva. Prisiminkite, kad greiti garlaiviai, elektra ir ryškios šviesos tuo metu dar nebuvo labai seni išradimai, todėl konservatyvūs admirolai buvo linkę daug kam prieštarauti. Sklandė nuomonė, kad ryškūs prožektoriai ne tik nepadės laivų saugumui, bet jam ir pakenks.

Žmogaus akys prisitaiko prie tamsos, bet tam reikia 15-30 minučių. Prožektorius neleistų budėtojų akims priprasti prie nakties sąlygų ir stebėtojai galėtų matyti tik tai, ką apšviečia. Tai – labai mažas plotas, o juk stebėti reikia visą horizontą. Be to, admirolai manė, kad vieno laivo prožektorius gali pakenkti kito saugumui – visi stebėtojai matys tik tą apšviestą tašką.

Savaime aišku, tai nebuvo gerai apgalvotos taisyklės. Prožektoriai būtų pravertę bent jau tokiomis sąlygomis, kai tenka plaukti per potencialiai pavojingus vandenis, kurių net mėnesiena neapšviečia. Kitais atvejais žvalgytojai būtų galėję prožektorius išjungti, leisdami savo akims priprasti prie prietemos sąlygų. Tai būtų buvęs geras papildomas įrankis. Be to, Karališkasis laivynas nevadovavo nuo britų sosto nepriklausomų šalių laivams – jie naudojo prožektorius, todėl argumentas „nematysite patys ir akinsite kitus“ buvo neaktualus.

Tačiau karinių laivų kapitonai dažnai iš aukšto žiūrėdavo į prekinių laivų įgulas – negi leisi jiems nuspręsti, kada prožektorius yra naudingas? Kadangi Jungtinės Karalystės Karališkasis Laivynas galėjo daryti įtaką techninėms komercinių laivų taisyklėms, admirolai ta privilegija tiesiog norėjo naudotis.

Ir tai buvo tragedija. Antrasis pareigūnas Titanike Charlesas Lightolleris vėliau pripažino, kad prožektoriai jų atveju tikrai būtų padėję. Elektros inžinierius, mokslininkas Henryis Wildeas buvo įsitikinęs, kad už Titaniko avariją kalti tie, kurie uždraudė prožektorius. Įvairūs skaičiavimai rodo, kad net ir silpni to meto prožektoriai būtų leidę pastebėti ledkalnį pakankamai anksti, kad pavyktų išvengti susidūrimo. Tuomet budėjusiam Fleetui (kuris, beje, išgyveno nelaimę) būtų sunkiau žvalgytis po neapšviestus vandenis, bet piktasis ledkalnis buvo tiesiai priešais laivą.

Tačiau nereikėtų kaltinti vien keistų taisyklių, iš esmės uždraudusių galingų prožektorių naudojimą komerciniuose laivuose. Ledkalniai tuo metu tiesiog nebuvo laikomi pavojingais. Titanikas lemtingą naktį plaukė maksimaliu greičiu, nors gavo ne vieną perspėjimą apie ledkalnius, o vandenys buvo pavojingai ramūs.

Laivai tais laikais kartais susidurdavo su ledkalniais, bet nepatirdavo tokios tragedijos. Štai 1907 metais vokiečių laineris SS Kronprinz Wilhelm susidūrė su ledkalniu ir plaukė toliau. Pats Titaniko kapitonas Edwardas Smithas 1907 metais rašė, kad moderni laivų statyba peržengė laikus, kai ledkalniai buvo katastrofiškai pavojingi.