Maži šaunamieji ginklai turi vieną privalumą – juos lengva paslėpti. Ant popieriaus Sedgley OSS .38 nebuvo nei labai galingas, nei labai praktiškas ginklas. Tačiau joks priešas nebūtų norėjęs smūgio taip ginkluotu kumščiu.
Ar žinote, kodėl anksčiau vairuotojai dėvėdavo pirštines? O ką bendro turi gražus Beretta U22 Neos pistoletas ir Volkswagen Golf?
Sedgley OSS .38 – tai labai retas amerikietiškas vienašūvis Antrojo pasaulinio karo laikų pistoletas, sukurtas kaip lengvai paslepiamas ginklas suplanuotiems nužudymams. Jis taip pat galėjo būti naudojamas kaip paskutinės vilties ginklas, kai kitos galimybės apsiginti jau buvo prarastos. Tokie pistoletai-pirštinės buvo išduoti kai kuriems Ramiojo vandenyno regione tarnaujantiems JAV Karinio jūrų laivynų ir Jūrų pėstininkų korpuso kariams. Įdomu tai, kad Sedgley OSS .38 kariams buvo perduodamas kaip viena pirštinė – porą jai reikėjo surasti atskirai.
Sedgley OSS .38 – tai Stanley M. Haighto išradimas. Jis sugalvojo, kad įprastą smūgį kumščiu galima pasūdyti paraku. Jo išradimas – ant pirštinės montuojamas mažas paprastas pistoletas, su į priekį iškeltu nuleistuku. Sedgley OSS .38 nuleistukas primena mygtuką, kuris yra lygiagrečiai pistoleto vamzdžio. Šis ginklas iššauna, kai jo naudotojas kam nors trenkia kumščiu. Kitaip tariant, Sedgley OSS .38 iššauna kai vamzdį ir taikinį skiria milimetrai.
Sedgley OSS .38 yra vienašūvis – jis neturi dėtuvės. Išsiruošęs į misiją, JAV Laivyno ar Jūrų pėstininkų karys turėjo surasti geriausią momentą įstatyti .38 Smith & Wesson Special šovinį į pistoletą. Tas 9 x 29 mm kalibras yra dažnai matomas revolveriuose, pasižymi pakenčiama atatranka ir taiklumu. Tiesa, Sedgley OSS .38 atveju taiklumas nebuvo svarbus, nors teoriškai šūvis buvo įmanomas ir be smūgio kumščiu – karys pirštu galėjo atsargiai aktyvuoti nuleistuką. Taip naudojamas šis ginklas būtų buvęs labai netaiklus, nes jis neturi taikiklio, o jo vamzdis yra labai trumas ir neturi graižtvų. Eidamas iki taikinio karys galėjo paslėpti Sedgley OSS .38 po ilga palto rankove. Aišku, reikėjo atsargumo ir prisiminti nesusikišti rankų į kišenes, bet Sedgley OSS .38 turi saugiklį.
Šis ginklas tikriausiai geriausiai būtų tikęs slaptoms operacijoms vykdyti, bet jis buvo labai neprakšitkas. Galima įsivaizduoti, kad žmogus pribėga prie kokio nors svarbaus taikinio ir vienu smūgiu jį nukauna, bet tą patį būtų galima padaryti paprastu mažu pistoletu.
Antrojo pasaulinio karo veteranai teigė, kad jiems buvo pasakyta naudoti Sedgley OSS .38 tuo atveju, jei juos sulaikys japonai – laivyno karys ar jūrų pėstininkas kumščiu galėtų užtikrintai nukauti jį apieškantį priešą. Tačiau juk tai – vienašūvis ginklas ir situacijų, kai to pakaks, nėra daug. Paleisti antrąjį šūvį iš Sedgley OSS .38 nebuvo taip paprasta – reikėjo iš kišenės išsitraukti naują šovinį, atverti pistoletą, išimti tuščią tūtelę, įstatyti šovinį, užverti ginklą, išjungti saugiklį – kovos sąlygomis tai yra labai ilgas procesas. Net nėra tiksliai žinoma, kiek Sedgley OSS .38 vienetų buvo pagaminta – tas skaičius turėtų būti tarp 55 ir 200. Nėra tikslių duomenų, leidžiančių užtikrintai teigti, kad Sedgley OSS .38 kažkada buvo panaudotas pagal paskirtį.
Sedgley OSS .38 kai kuriems skaitytojams bus pažįstamas – jis matomas Quentino Tarantino filme „Negarbingi šunsnukiai“ („Inglourious Basterds“).
.jpg){kind=link}