Kuo terminalų vilkikai skiriasi nuo įprastų? Kodėl jie taip keistai atrodo?

Kuo terminalų vilkikai skiriasi nuo įprastų? Kodėl jie taip keistai atrodo?

Jūs žinote, koks sunkvežimis yra vilkikas – tai mašina, specialiai skirta puspriekabėms tempti. Vilkikus dažnai sutinkame greitkeliuose – gabendami krovinius jie kerta visą žemyną. Tačiau ne visi vilkikai važinėja keliai – kai kurie dirba logistikos bazėse, uostuose ar gamyklų teritorijose. Kuo terminalų vilkikai iš tiesų skiriasi nuo įprastų? Kodėl jie taip keistai atrodo?

Iš tiesų, apie terminalų vilkikus ateityje tikriausiai išgirsite vis dažniau – tikėtina, kad būtent jie pirmieji taps visiškai autonomiškais. Štai Volvo jau pristatė vilkiką Vera, kuris bent jau iš pradžių bus būtent terminalų vilkikas – darbuosis uždarose uostų, logistikos centrų bei gamyklų teritorijose. Tačiau šiuo metu dauguma terminalų vilkikų tebeturi kabinas ir vairuotojus.



Terminalų vilkikai įprastai į kelius nevažinėja. Iš esmės jie dirba panašų darbą kaip manevriniai lokomotyvai – perskirsto puspriekabes su ir be krovinio logistikos bazėse. Kadangi jie dirba mažose uždarose teritorijose, jie ir patys yra visai nedideli. Tiesa, pats terminalų vilkikų terminas yra gana platus – panašiai atrodo ir pramoniniuose objektuose, oro uostuose ir net dideliuose automobilių ir sunkvežimių laivuose dirbantys vilkikai. Šiame straipsnyje į detales nesileisime, bet iš esmės skirtumai tarp visų šių mašinų ir greitkelių vilkikų yra vienodi.

Terminalų vilkikai yra gana maži – vienvietė kabina yra sumontuota pakraštyje, o ratų bazė yra labai trumpa. (Superbass, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Terminalo vilkiko kabinoje – tik viena vieta vairuotojui, o ji pati yra labai siaura. Kartais mažytė kabina palieka vietos vairuotojui nueiti iki puspriekabės nenulipant žemyn. Taip jis gali prijungti laidus bei pneumatines linijas ir labai greitai sugrįžti prie vairo. Tuo pačiu, kabina yra montuojama šalia variklio, o ne virš jo, todėl yra šiek tiek žemiau – į ją įlipti galima greičiau. Tačiau toks dizaino sprendimas motyvuojamas ir tuo, kad didelės kabinos tiesiog nereikia – niekas terminalų sunkvežimiuose nemiega ir nesiveža asmeninių daiktų, o ir stiprių saugumą užtikrinančių konstrukcijų jiems nereikia (nors jie dažnai turi didelius ir kėbulą juosiančius bamperius). Dėl tos pačios priežasties ir komforto sistemos ten daug dėmesio nėra skiriama.

Šalia kabinos yra vietos nenulipant žemyn nueiti iki puspriekabės. (TERBERG Deutschland PR, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Kitas neįprastas terminalų vilkikų dizaino bruožas – gale esantis langas. Kadangi jie dažnai manevruoja per siaurus tarpus, geras matomumas yra labai svarbus. Šiuo atveju galinis langas padeda greičiau ir tiksliau privažiuoti prie puspriekabės. Kai kuriuose modeliuose vairuotojo sėdynė taip pat sukiojasi 180 laipsnių kampu, kad šis galėtų greitai ir patogiai pasižiūrėti atgal. Įdomu ir tai, kad daugelis terminalų vilkikų turi hidraulinius balno (puspriekabės tvirtinimo mechanizmo) pakėlimo mechanizmus, kurie gali pakelti iki 30 tonų svorį. Tai reiškia, kad prisikabinęs prie puspriekabės vilkikas gali ją šiek tiek pakelti, kad ji iš vienos vietos į kitą galėtų būti perkelta su ištiestomis stovėjimo kojomis. Įprasti vilkikai to padaryti negali.

Hidraulinė sistema leidžia kilstelėti puspriekabės priekį ir ją pervežti su ištiestomis stovėjimo kojomis. (Wikimedia)

Žinoma, terminalų vilkikai nėra tokie greiti kaip įprasti. Įprastai jie naudoja mažesnius dyzelinius variklius, išvystančius apie 220-250 AG (daugiau nei dvigubai mažiau galios nei įprastuose vilkikuose). Jie per automatines pavarų dėžes suka galinius ratus.  Itin retais atvejais tokie sunkvežimiai turi ir 400 ag variklius, bet jie nėra vadinami terminalų sunkvežimiais, nes jie atlieka kitokias užduotis ir dažnai dirba metalo perdirbimo pramonėje. Patys mažiausi tokio tipo vilkikai išvysto apie 150-180 AG, bet ir jie dažnai dirba mažose įmonėse ir yra vadinami kiemo vilkikais. Tuo tarpu ir terminalų sunkvežimiai savo galia nesiskundžia ir kai reikia vienu metu veža du vienas ant kito sukrautus konteinerius.

Nors ir šioje srityje vis dar dominuoja dyzeliniai varikliai, šiais laikais vis daugiau terminalų sunkvežimių yra elektriniai. Maksimalus terminalų vilkikų greitis dažniausiai ribojamas ties 20 arba 40 km/h riba. Tuo tarpu itin trumpa ratų bazė šioms mašinoms suteikia puikų manevringumą.

Terminalų vilkikai važinėja labai trumpais atstumais labai nedideliu greičiu – įprastai jų greitis ribojamas iki 40 km/h. (Joost J. Bakker, Wikimedia (CC BY 2.0)

Taigi, terminalų vilkikai yra visai kitokie sunkvežimiai. Jie dirba trumpose distancijose ir neišvažiuoja į kelius, todėl yra ne tokie galingi ir greiti kaip įprasti. Įdomu ir tai, kad šiame rinkos segmente dominuoja visai kitos markės – Scania, Mercedes-Benz, Renault, Volvo ir kitų gerai žinomų vardų čia nerasite. Populiariausius terminalų vilkikus gamina Terberg, Autocar, Capacity Truck, Hoist Liftruck, Tico, Kalmar Ottawa ir gausybė kitų kompanijų. Kadangi šios mašinos yra paprastesnės už įprastus greitkelių vilkikus, jos yra ir žymiai pigesnės.



Taip pat skaitykite:

Volvo Vera – savavaldis ateities terminalų vilkikas;

Kodėl taip keistai atrodo oro uostų autobusai?

Kaip atrodo mažas manevrinis lokomotyvas ir kokį darbą jis dirba?

Ilgakojai konteinerių sunkvežimiai;

Ką veikia šis pramoninis sunkvežimis?

Itin žemo profilio vilkiko koncepcija  Steinwinter 2040;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.