Pirmos kartos Fiat Panda atrodo tarsi hečbekas be dizaino – paprasčiausia įmanoma forma su keturiais ratais, sukurtas su vienintele užduotimi – būti pigus. Tačiau kartu tai – įrodymas, kad sukurti pigų automobilį gali būti sudėtinga.

Sukurti labai pigų daiktą yra labai sunku – paskaitykite kokių sprendimų prireikė Tata Nano pigumui. Masinė gamyba pati savaime mažina produkto kainą, nes jo kūrimo, gamybos priemonių diegimo, rinkodaros ir kiti kaštai padalinami didesniam gaminių skaičiui. Fiat Panda ilgą laiką buvo pagrindinis Europos biudžetinis miesto automobilis, todėl jo istorija įdomi. Taigi, šiame straipsnyje sužinosite tik apie dizainą ir jo istoriją, o ne visus modelius, kas sekė po to, kokius variklius Panda nešiojo ir taip toliau.

Pigus, bet svarbus – pirmos kartos Fiat Panda. (Ank Kumar, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Pigumo priešistorė

Fiat didžiąją savo istorijos dalį gamina mažus biudžetinius automobilius. Ir tai daro puikiai, nes seni itališki miesteliai pasižymi siauromis gatvėmis, kuriose karaliauja motoroleriai ir kur keturatėms transporto priemonėms būna sunku. Net ir klasikinis Fiat 500, kurį visi pažįstate ir mylite, nebuvo pirmasis šios ilgos ir kukliai garbingos linijos atstovas. Fiat 1936 metais ėmėsi vieno iš mažiausių pasaulio automobilių Fiat 500 Topolino gamybos, kuri, su Antrojo pasaulinio karo petrauka, tęsėsi iki 1955-ųjų. Tik tada į gatves ir mados žurnalų viršelius žengė tas legenda tapęs Fiat 500, kuris buvo gaminamas 1957-1975 metais. Tas automobilis tapo geru pavyzdžiu, kaip pigiai galima sukurti paprastą, bet nenuobodžią transporto priemonę. Po jo sekęs Fiat 126, kurį Fiat Italijoje gamino 1972-1980 metais (lenkai gamino daug ilgiau) tęsė tą tradiciją.

Fiat 126. (Rutger van der Maar, Wikimedia (CC BY 2.0)

Fiat 126 buvo sukurtas Fiat 500 pagrindu, bet turi šiek tiek pagerintą saugumo konstrukciją ir erdvesnį saloną. Įdomu, kad Fiat 126 yra vos 8,5 cm ilgesnis už savo pirmtaką, bet viduje turi žymiai daugiau erdvės, nes inžinieriams pavyko sumažinti variklio skyrių, geriau organizuoti bendrą kėbulo architektūrą. Tačiau apie Fiat 126 pamainą Italijoje imta galvoti anksti.

Fiat Panda kūrimas – užduotis genijui

Aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai Fiat 126 dar buvo santykinai jaunas modelis, Fiat kabinetuose jau buvo dėliojama ateities strategija šiam sektoriui. Tuometinis Fiat vadovas Carlo De Benedetti nusprendė pirmą kartą per kompanijos istoriją naujo modelio kūrimą patikėti kitai kompanijai – užsakymas atiteko Italdesign dizaino namų kūrėjams Giorgetto Giugiaro ir Aldo Mantovani. Zero vardą gavusio projekto tikslas buvo aiškiai apibrėžtas – konteneris su keturiais ratais, kiek įmanoma paprastesniu salonu ir panašia idėja kaip kiti pigūs europiečiai Citroën 2CV bei Renault 4. Fiat vadovas Carlo De Benedetti iškėlė labai sunkią užduotį – Zero negali būti sunkesnis ar brangesnis už Fiat 126.

Jei ne pirmą kartą skaitote Nodum.lt Giorgetto Giugiaro vardas jums yra girdėtas – jo biografijoje yra tokie daiktai kaip pirmos kartos Volkswagen Golf, sportinis Lotus Esprit, pistoletas Beretta 22 ir daug kitų įspūdingų kūrinių.

Fiat 126 yra labai mažas ir pigus automobilis, sukurtas Fiat 500 pagrindu – Giugiaro turėjo atkartoti jo pigumą ir lengvumą. (Tariqmehtab86, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

1976-ųjų vasarą Giugiaro ir Mantovani 15 dienų praleido Sardinijoje kūrybinėje stovykloje. Kol Mantovani rūpinosi naujo automobilio technine dalimi, Giugiaro ėmėsi jam ieškoti pigios ir efektyvios formos.

Citroën 2CV bagažinė buvo sukurta porai bulvių maišų. Italams tai, galbūt, nebuvo taip aktualu, bet toks funkciją sekantis mąstymas Giugiaro patiko, todėl Zero bagažinė buvo sukurta dviems 50 litrų buteliams vežti. Renault vadovas Pierre Dreyfus lygino Renault 4 dizaino universalumą su džinsais – vėliau Giugiaro taip apibūdino ir savo kūrinį. Garsus automobilių kūrėjas labai domėjosi ir karinių mašinų dizainu, nes joms funkcija yra pats svarbiausias prioritetas.

Tais 1976 metais Italdesign pristatė Zero eskizus Fiat. Benedetti, kuris būsimą automobilį apibūdino žodžiu „konteineris“, jau buvo palikęs kompaniją, tačiau naujieji Fiat vadovai vis tiek patenkinti Zero koncepcija ir nurodė Italdesign išvystyti projektą iki gamybos. 1977 metais Italdesign jau turėjo bent 20 įvairių prototipų, 1978 metais pradėti slapti rinkos tyrimai, o 1980 metais pypkę traukiantis Italijos prezidentas Sandro Pertini jau žiūrėjo į naują automobilį Italijos miestų gatvėms.

Senas Fiat Panda pavyzdys – grotelės išduoda, kad tai – Panda 30. (Lanciatype840, Wikimedia (CC BY 3.0)

Ir taip prasidėjo Fiat Panda gamyba. Pirmos kartos Fiat Panda buvo gaminamas iki 2003 metų, bet 1991 metais buvo atnaujintas, todėl 2003 metais pasirodęs antros kartos Panda yra žymimas kaip Mk.3. Fiat pagamino maždaug 4,5 milijonus pirmos kartos Panda automobilių, bet juos gamino ir ispanai – SEAT Panda ir SEAT Marbella iš esmės yra tas pats automobilis.

Fiat Panda dizainas – genialus pigumas

Fiat Panda atitiko užsakovo norus – tai iš esmės yra konteineris ant ratų. Kampuotas, paprastas ir, reikia pripažinti, neišvaizdus. Bet sukurti pigų automobilį nėra lengva ir tai reikalauja išradingų sprendimų.

Pirmos kartos Panda, priešingai nei jos pirmtakas Fiat 126, turi tik vieną priekinį valytuvą. Ar jis nuvalo taip gerai, kaip nuvalytų du? Ne, bet kainavo dvigubai mažiau. Fiat Panda neturi galinių durelių, o priekinių rankenos yra paslėptos – tai sumažino oro pasipriešinimą ir užrakto mechanizmo detalių skaičių. Pirmieji Fiat Panda modeliai turėjo asimetriškas groteles, kurių formą Giugiaro sukūrė lankstydamas popieriaus lapą. Tos grotelės, beje, yra funckionalios, nes Panda variklis yra priekyje. Įdomu, kad grotelės oru aušinamam Panda 30 varikliui buvo kairėje (žiūrint iš priekio), o skysčiu aušinam Panda 45 varikliui – dešinėje. Vėliau asimetriškų grotelių buvo apskritai atsisakyta.

Fiat Panda Mk.2 – tai vis dar pirmos kartos Panda, bet su šiek tiek atnaujintu dizainu. (Rutger van der Maar, Wikimedia (CC BY 2.0)

Apskritai Fiat Panda pasižymėjo pigia konstrukcija. Stogo ir šoninės kėbulo plokštės yra suvirintos ilgomis tvirtomis siūlėmis, kurias slepia tik paprastos juodo plastiko juostos, atliekančios ir lietaus latakų funkciją. Apatinė Fiat Panda kėbulo dalis buvo dengiama įbrėžimams atsparia plastiko danga. Durelių apačia yra banguota – ši forma joms suteikia standumo (šis sprendimas sutinkamas ir Citroën Type H)

Visi Panda stiklai yra visiškai plokšti. Nors automobilinių stiklų gamintojai nuo to jau buvo atpratę, plokšti stiklai yra žymiai pigesni, nes jų štampavimo formos taip greitai nesidėvi, o kairės pusės stiklai tinka ir dešinės pusės langams. Pirmieji Panda modeliai neturėjo į keleivius nukreiptų ventiliacijos angų, bet jas atstojo paprasto langų orlaidės. Panda pirkėjai galėjo rinktis ir versiją su atidaromu medžiaginiu stogu.

Fiat Panda daug kam šiek tiek primena anksčiau sukurtą Volkswagen Golf – abu automobiliai nupiešti Giorgetto Giugiaro pieštuku. (Mr.choppers, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kalbant apie saloną, kai Giugiaro pristatė Italdesign sukurtą gamybai paruoštą prototipą, Fiat rinkodaros vadovas Luigi Maglione manė, kad jis vis dar neturi interjero. Bet turėjo, tik labai minimalų. Pirmųjų Panda sėdynės beveik neturi paminkštinimo, bet jų apmušalus, kaip ir medžiaginę panelės dangą, galima nuimti iš išskalbti. Panda sėdynių dizainą įkvėpė sulankstomos terasos kėdės ir Giugiaro to neslėpė. Paprastas iš vamzdžio pagamintas rėmas, šiek tiek audeklo – ir viskas, gauname Panda sėdynę! Kad ir koks tuščias ir skurdus atrodė Panda salonas, iš tikrųjų jis yra kupinas genialių sprendimų.

Tai, kad galinės Panda sėdynės atlošą galima nulenkti padidinant bagažo skyriaus talpą nestebina. Bet galinę sėdynę galima ir visai išimti – tuomet erdvė bagažui išauga nuo 280 litrų iki 1000 litrų. Tiek vietos čia buvo dėl to, kad po kapotu priekyje apsigyveno ne tik variklis, bet ir atsarginis ratas. Beveik visų Panda variklių, išskyrus 1,3 l dyzelį, darbinis tūris nesiekė nė 1 litro, todėl erdvės po kapotu tikrai buvo. Galinę sėdynę Panda salone galima paversti ir šiek tiek atgal, taip suformuojant V formos laikiklį apvaliems kroviniams – labai praktiška! Tuo tarpu storas vamzdis po prietaisų panele, yra konstrukcinė kėbulo detalė, bet kartu jis suformuoja lentynėlę daiktams, prie jo kabinama ir papildoma peleninė.

1980-ųjų FIat Panda salonas. Kėbulo spalvos metalas buvo jo dalis, o medžiaginiai apmušalai buvo nuimami plovimui. (Nick.Pr, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Visi šie sprendimai pavertė Fiat Panda vienu pigiausių automobilių Europoje. Jis netapo tokia stiliaus ikona, kokia buvo Fiat 500, bet pardavimai buvo geri ir žmonės buvo patenkinti paprastu, bet praktišku automobiliu. Fiat gamino pirmos kartos Panda 1980-2003 metais. 1986 metais modelis buvo atnaujintas, gavo naujų variklių ir smulkių dizaino patobulinimų, bet išliko lengvai atpažįstamas.

7 greiti faktai apie pirmąjį Fiat Panda

Fiat Zero. Projektas vadintas Zero, pirmieji eskizai žymėti Progetto 141, vėliau siūlytas Rustica vardas.

Panda nėra gyvūnas. Na, taip, Panda yra gyvūnas, bet Fiat Panda pavadinimas iškirptas iš senovės romėnų deivės Empandos vardo. Pasaulio gamtos fondas (WWF), kurio logotipas yra panda, prieštaravo tokio vardo naudojimui, tačiau Fiat jų nuomonę pakeitę, kai organizacijai skyrė solidžią auką. Tas čekis, beje, WWF pasiekė užrašytas ant Fiat Panda kapoto.

1985-ųjų Fiat Panda 4×4. (Dennis Elzinga, Wikimedia (CC BY 2.0)

Panda visureigis. Dauguma Fiat Panda yra paprasti miesto hečbekai, bet būta ir kitokių versijų. Fiat Panda virto ir furgonu kroviniams – pavyzdžiui, picoms – išvežioti. 1983 metais Fiat Panda tapo pirmuoju kompaktišku hečbeku su šonu sumontuotu varikliu ir keturiais varomais ratais. Apskritai, jei ne Lada Niva, Panda 4×4 galėtų būti laikomas pirmuoju krosoveriu. Šią sistemą, beje, gamino ne Fiat, o austrų Steyr-Puch.

Elektrinė Panda. 1990 metais Fiat pristatė elektromobilį Panda Elettra. Jo beveik niekas nepirko, nes elektrinė Panda kainavo beveik triskart brangiau, svėrė turėjo tik dvi sėdynes ir 14 kW galią. 1992 metais Fiat atnaujino Panda Elettra ir elektromobilio galia išaugo iki šokiruojančių 17,7 kW, bet pardavimų tai neatgaivino ir 1998 metais Elettra gamyba buvo nutraukta.

Standartinė Panda svėrė apie 750 kg. Panda Elettra – 450 kg daugiau. ( Viva Chile, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Įkvėptas sraigtasparnio. Giorgetto Giugiaro taip apibūdino Fiat Panda dizainą – „Stengiausi jam suteikti esminę karinių mašinų, ypač sraigtasparnių, dizaino savybę: tai yra šis tas lengvo, racionalaus ir optimizuoto konkrečiam tikslui“.

Panda Italia ’90. 1990-ųjų Pasaulio futbolo čempionatas vyko Italijoje. Ta proga Fiat pristatė riboto leidimo Panda Italia ’90. Čempionato Italija nelaimėjo (vietinė rinktinė liko trečia), bet Panda Italia ’90 su savo futbolo kamuolio motyvų ratlankiais kolekcionieriams dabar atrodo kaip pergalė.

1990-ųjų Pasaulio futbolo čempionatui sukurtas Fiat Panda Italia ’90. (Kieran White, Wikimedia (CC BY 2.0)

Panda limuzinas. Dauguma ilgųjų limuzinų yra pagaminti Lincoln Towncar pagrindu. Kiti gaminami naudojant Hummer, Chrysler 300 ar panašių automobilių kėbulus. Tačiau Jeremy Clarksonas vienam TopGear epizodui pasirinko 1993-ųjų Fiat Panda automobilį. Tiksliau, du Panda automobilius – limuzinas turėjo dvi galines ašis.

FIat Panda limuzinas iš TopGear epizodo buvo išsaugotas. (Brian Snelson, Wikimedia (CC BY 2.0)

Išbandymų tas limuzinas neatlaikė ir galiausiai lūžo perpus. Bet tai nekeičia fakto, kad pirmos kartos Fiat Panda buvo vienas ilgiausiai gamintų europietiškų automobilių istorijoje. Ir dabar šių mažylių galima nesunkiai rasti Italijos senamiesčiuose.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia